Šią savaitę interviu su „Sekmadienio krepšinio lygos“ dalyviais rubrikoje svečiuojasi Marius Meilūnas ir Rapolas Čepė iš sėkmingai rungtyniaujančios „BC Dugno“ ekipos. Marius Meilūnas yra viena ryškiausių figūrų šiuo metu žaidžiančių lygoje, o jo komandos draugas Rapolas Čepė – vienas iš geriausių kovotojų dėl atšokusių kamuolių visoje lygoje. Abu šie vaikinai atsako į klausimus apie krepšinį, laisvalaikį, pomėgius ir aišku „Sekmadienio krepšinio lygą“. Koks dalyvis šioje rubrikoje svečiuosis kitą savaitę, nuspręsite Jūs, mieli „SKL“ dalyviai ir gerbėjai. Savo kandidatus prašome paminėti komentaruose. MARIUS MEILŪNAS Gimė: 1990 02 22 Ūgis: 197 cm Svoris: 93 kg Pozicija: centras
RAPOLAS ČEPĖ Gimė: 1989 11 26 Ūgis: 196 cm Svoris: 86 kg Pozicija: sunkus kraštas
SKL: Sveiki, Mariau ir Rapolai. Malonu, kad radote laiko atsakyti į klausimus. SKL: Nuo kelių metų pradėjote žaisti krepšinį?
Rapolas: Krepšiniu susidomėjau ir į rankas krepšinio kamuolį paėmiau būdamas 16 metų.
Marius: Pirmą kartą susidūriau su šiuo žaidimu dar vaikystėje. Gimiau ir augau Vilniuje, Šeškinės rajone, laisvalaikiu, kaip ir daugumą miesto vaikų, eidavau į kiemą, su vietiniais „pacanais“ žaisdavom gaudynes, slėpynes. Kai buvau kokių keturių penkerių metų nuklydau prie atokiau kieme esančios krepšinio aikštelės ir išvydau pritrenkiantį vaizdą: minia žmonių, šūksniai, kamuolio bumsėjimas, tvirtai sudėti vyrai, lakstantys kaip pasiutę. Žodžiu, tradicinis kiemo aišktelės vaizdas: keismažodžiai, cigaretės, alaus skardinės, merginos, nekontroliuojamos emocijos. Matyt, ten būta paprastų vaikėzų ir keleto sirgalių, kurie dabar man atrodytų varginingai, bet tuo metu, matyt, pajutau kažką panašaus, ką pajaučia ispanų berniukas pirmą kartą išvydęs koridą ir pagalvojau, kad šitai tai jau tikrai įdomiau už slėpynes/gaudynes . Tėtis, pamatęs, kad man patinka reginys, iš kažkur gavo kamuolį, nusivedė prie laisvo krepšio ir tarė: „Mesk“. Pirmasis mano metimas nenuskriejo net pusės kelio iki krepšio ir labai susinervinau. Tada tėtis užkėlė ant pečių ir su tokia netikėta pagalba pavyko įmesti. Vėliau sodo kaimynas pasidirbo krepšį savo kieme. Mažesnio aukščio, kokių 2 metrų su puse. Ten iš tėčio gavau pirmąsias metimo, driblingo pamokas, kovodavau vyresniu broliu, taip pat jo draugu, dabar BC „Dugno“ komandos vadovu Nėriumi. Aišku nuolat pralošdavau... Antroje klasėje įstojau į Šarūno Marčiulionio krepšinio mokyklą, dabar jau akademiją, ir nuo tada pradėjau sportuoti rimčiau ir pralošti mažiau . Dabar sportuoju po trijų metų pertraukos, taigi vėl savotiška pradžia.
SKL: Ar teko išbandyti kitas sporto šakas?
Rapolas: Nuo vaikystės visas mano gyvenimas buvo futbolas, kitoms sporto šakoms nebuvo vietos. Užaugau šalia futbolo stadiono, kur kiaurą dieną gainiodavau kamuolį. Rungtyniavau daugkartinių Lietuvos čempionų gretose.
Marius: Vasaromis per fizinio pasirengimo stovyklas treneriai duodavo pažaisti futbolą, bet sekdavosi apgailėtinai (užtat, mūsų komandos puolėjas Rapolas Čepė yra šios sporto šakos asas). Taip pat daug bėgiodavome, bet lengvoji atletika irgi nelabai sekėsi. Plaukti taip pat nelabai nemoku, bet užtat pusę velnio žaisdavau šachmatais. Visgi krepšinis taip patiko, kad niekada net nemąsčiau apie kitą sporto šaką
SKL: Kokias sporto mokyklas lankėte?
Rapolas: Jei kalbame apie krepšinį, lankiau Vilniaus Krepšinio Mokyklą. Mečiau futbolą, iširus sporto mokyklai. Vėliau atsirado per daug laisvo laiko, o krepšinį lankyti juokaudami pasiūlė draugai.
Marius: Aštuonerių įstojau į „marčelą“, ją ir baigiau būdamas, berods, aštuoniolikos.
SKL: Kas buvo pirmasis tavo treneris? Ir kokie treneriai padarė didžiausią įtaką Jūsų žaidimui?
Rapolas: Lukas Chmieliauskas, Vytenis Tupčiauskas. Prisidėjo turbūt abu.
Marius: Pirmasis ir didžiausią įtaką per visą gyvenimą padaręs treneris yra mano tėtis. Jei ne jo nuolatinė pagalba, sumanūs patarimai, padrąsinimai ir pats krepšinis man prarastų daug atspalvių. Kai būdavau jaunesnis, ilgai diskutuodavome po kiekvienų mano varžybų, jis išmokė mane analizuoti žaidimą, aiškindavo žmonių psichologijos subtilybes, mokė siekti tikslo. Aišku, tik dabar, kai suaugau, suprantu, kiek daug jis man davė. Dar ir dabar dažnai susėdame prie televizoriaus pažiūrėti „Lietuvos ryto“ ar „Žalgirio“ ir įsijautę sakome įvairiausias remarkas, kaip reikėtų žaisti komandai ar žaidėjui. Labai palaikė ir mama. Į kiekvienas varžybas išlydėdavo kultiniu pasakymu: „Griebk ir mesk“. Dažnai naudojuosi šiuo patarimu. O šiaip teko susidurti su daug trenerių: visą laiką krepšinio mokykloje mane treniravo Gintaras Razutis. Labai gerų patarimų yra davęs, nors manęs niekada netreniravęs, Algirdas Milonas. Įvairaus amžiaus rinktinėse teko dirbti su Gintaru Pociumi, Sauliumi Jucevičiumi, labai patiko darbas su Vitoldu Masalskiu, tai labai didelį įspūdį palikęs strategas, tikiuosi vieną dieną jį išvysti už Lietuvos krepšinio grandų vairo. Iš kiekvieno trenerio kažką pasiimi, kas tau atrodo naudinga, bandai pritaikyti savo žaidime. Kartą pavyko įsmukti savanoriauti į tokį tarptautinį krepšinio seminarą, kuriame paskaitas vedė tokie treneriai kaip A.Sireika, R.Butautas, K.Kemzūra. Jų pamokos buvo aukso vertės. Pamenu Kemzūra dvi minutes kaip armijos generolas be atokvėpio rėkė ant manęs, kad atsistojau ne ant ūselio, o penkis centimetrus šalia ir galiausiai nusišypsojo ir pasakė, kad kai žaisiu NBA, prisiminčiau tai...
SKL: Kokia Jūsų sėkmingo žaidimo priežastis?
Rapolas: Nesu geras žaidėjas. Šitoje lygoje pilna už mane geresnių, bet savo žaidimo spragas stengiuosi konpensuoti kovingumu. Neišsišoku, vykdau savo rolę šioje komandoje ir tiek.
Marius: Kažkas yra pasakęs: kad išmoktum plaukti, reikia plaukti. Taip yra visur – kuo daugiau darbo ir įsijautimo įdedi, tuo geriau sekasi. Net fiziniai duomenys nėra tokie reikšmingi. Iki aštuoniolikos metų treniruodavausi po penkis šešis, kartais septynis, kartus į savaitę, tai, matyt, ir davė rezultatų.
SKL: Ar daug esi gavęs techninių pražangų? Jei taip už ką dažniausiai?
Rapolas: Techninės pražangos dar nesu gavęs. Kai įžengiu į aikštelę, žinau, kad laikas dirbti, o pašalinių dalykų nesileidžių išblaškomas.
Marius: Nors esu emocingas, nesu gavęs nei vienos techninės pražangos oficialiose varžybose. Net jei įsikarščiuoju, pavyksta išsisukti su įspėjimais. Vienaip ar kitaip, jokios naudos iš tų pražangų – nei pats užsivedi, nei komanda užsiveda. Geriausia išsirėkti kur nors miške ar vidury ežero, o ne ant teisėjų, juk visi žinome kokios tai kerštingos būtybės .
SKL: Kokiose komandose esate žaidęs ir kokie didžiausi pasiekimai?
Rapolas: Esu žaidęs VKM komandose ir Šv. Kristoforo mokyklos krepšinio rinktinėje. Didžiausias pasiekimas buvo, kad po pusmečio treniruočių pavyko „prasimušti“ į pagrindinę VKM komandą, treniruotis bei rungtyniauti kartu su dabartiniais LKL, NKL, Studentų krepšinio lygų žaidėjais. Didžiausias laimėjimas – pirma vieta Vilniuje ir trečia – Lietuvoje tarpmokyklinėse MKL varžybose.
Marius: Žaisdavau už savo krepšinio mokyklą. Esame laimėję daug tarptautinių turnyrų, taip pat keletą kartų tapę Lietuvos čempionais. Taip pat žaidžiau vaikų, jaunučių Lietuvos rinktinėse. Kvietė į jaunių rinktinę, bet būdamas aštuoniolikos profesionaliai sportuoti nustojau.
SKL: Įsimintiniausios Jūsų rungtynės?
Rapolas: Dramatiškas MKL finalas prieš Mykolo Biržiškos gimnaziją ir galimybė pakovoti prieš jaunąjį Joną Valančiūną.
Marius: Geriausiai kažkodėl atsimenu pralaimėtus finalus, bet tai nėra malonūs prisiminimai. Iš malonių: laimėto turnyro Italijoje finalas, kurį stebėjo penki tūkstančiai žmonių ir rodė per Italijos televiziją. Parklupdėm gerokai perbrendusius serbus – Belgrado „Crvena zvezda“, salė skandavo mūsų vardus, mėtėm trenerį, buvo nuostabu.
SKL: Kuriuos kitų komandų žaidėjus su kuriais teko susitikti akis į akį šios lygos rungtynėse laikote sunkiausiai įveikiamais oponentais?
Rapolas: Galbūt išskirčiau Eduard Rogočiov, Algirdą Palaimą, su daug stiprių varžovų dar teks grumtis.
Marius: Esu sužaidęs tik keletą varžybų, bet iš tų, prieš kuriuos lošiau, patiko žaisti su Algirdu Palaima. Tai labai atletiškas, kovingas žaidėjas, tarsi lietuviškas Lebrono Jameso variantas. Labai nustebau, kad kai po susidūrimo nugriuvęs ant žemės pajutau, kaip jo rankos pastveria mane, sveriantį arti šimto kilogramų, ir kaip pūkelį pastato ant žemės. Ir tai vyko paskutinėmis taškas į tašką einančių rungtynių sekundėmis, kai visi pavargę, su priešininkų komandos žaidėju – nors tai smulkmena, bet manau, kad tai puikus garbingos kovos pavyzdys visiems žaidžiantiems krepšinį, net tik mūsų lygoje. Juk pamenate, neseniai sklido vaizdelis, kur Mike‘as Batiste net specialiai spiria gulinčiam varžovui į galvą. Lygoje daug puikių žaidėjų: jau teko stebėti kaip šaltakraujiškai Justo Kurelaičio tritaškiai skrodžia tinklelį, dar iš paauglystės atsimenu nepakartojamus Gintaro Plytniko perdavimus, sumanųjį ir universalųjį Eduardą Rogačiovą, teko išvysti ir net pačiam paragauti daug įspūdingų Marijono Radžiūno blokų. Jei atgaus formą, bus labai smagu žiūrėti ir neseniai prie MF prisijungusių Gyčio Trilikauskio ir Juliaus Pečiulevičiaus duetą. Žinau, kad pastarasis su Algirdu Palaima surengtų tikrą šou per dėjimų konkursą. O šiaip kiekviena komandą dažniausiai turi po keletą įdomių, pajėgių žaidėjų, bet jų vardų nesu įsiminęs.
SKL: Kaip vertini savo atstovaujamos komandos „BC Dugno“ pajėgumą „Sekmadienio krepšinio lygoje“?
Rapolas: Mes dar neparodėme visko, ką galime, tad saugokitės :)
Marius: Matyt, esame juodasis arkliukas. Nenorėčiau priskirti mūsų prie favoritų, bet galime žengti toli. Pradžioje komanda žaidė tragiškai, bet atėjus Lukui Baškiui viskas apsivertė aukštyn kojom ir pradėta nebepateisinti komandos pavadinimo . Lukas tikras komandos lyderis, kovojantis dėl kiekvieno kamuolio, darantis viską, ko reikia komandai – kai jis aikštėje visi žaidėjai žaidžia daug geriau. Jis pažadino ir kitą talentą – rekordų laužytoją Saulių Alksnevičių, kuris pastaruoju metu tikriausiai geriausias lygos lengvasis kraštas. Aš prisijungiau tik gruodį, nuo to laiko ėjome be pralaimėjimų iki šio sekmadienio, kuomet apmaudžiai pralošėme vienu tašku. Tai neblogas rezultatas. Tikiuosi atgavęs formą ir supratęs savo vaidmenį komandai padėti dar labiau. O šiaip, manau, svarbiausia, kad dažniausiai mūsų komandos yra žaidimas patrauklus akiai: stengiamės dalytis kamuoliu, kibiai gintis, bėgame į greitas atakas, mėtome tritaškius.
SKL: Kokios Jūsų komandos stipriosios ir silpnosios pusės?
Rapolas: Individualus meistriškumas kartais gelbsti, o kartais pakiša koją. Dar neišmokome žaisti kaip komanda, bet supratom, kad kitaip gerų rezultatų nepasieksim.
Marius: Stipriausia pusė, kad visi esame labai geri draugai. Tai suteikia daug pasitikėjimo, taip pat lengviau išspręsti kylančias problemas, nes galima atvirai pasišnekėti. Deja, kartais komandai trūksta susižaidimo. Visgi, esame debiutantai, niekada anksčiau kartu nežaidę. Taip pat norėčiau keisti komandos treniruočių sistemą, nes retai kada ateina daug žmonių. Gal lygoje kuri nors komanda norėtų treniruotis kartu su mumis?
SKL: Koks Jūsų komandos mikroklimatas?
Rapolas: Mikroklimatas puikus. Visi esame geri draugai, o ir komandos idėja kilo kartu begurkšnojant alutį.
Marius: Klimatas puikus. Jau buvome įpratę laimėti, gal kiek pasikėlėme, tada prasideda pykčiai, nesutarimai. Bet po nusodinimo vėl viską pradedame iš naujo, stengsimės kovoti kartu dėl kiekvienos pergalės.
SKL: Ar turite pravardę? Jei taip kokia ir kaip ji atsirado?
Rapolas: Dabar pradėjo vadinti Rodmanu, matyt, todėl, kad esu toks pat gražus.
Marius: Pirmoji pravardė kažkada buvo katinas, nes esu labai lankstus. Vėliau patiko toks žaidėjas Marko Tušekas. Buvome vizualiai panašūs, tai ji prigijo tarp komandos draugų. Dabar pravardės neturiu, žmonėms labai įsimena mano
SKL: Kokius tikslus išsikėlėte žaisdami „Sekmadienio krepšinio lygoje“?
Rapolas: Iškovoti pirmąją vietą.
Marius: Sieksime medalių irkuo dažniau cepelinų! Vadovas, kaip suprantu, siekia triumfuoti totalizatoriuje. Asmeniškai labai norėčiau atlikti trigubą dublį, nes dar niekada to nėra pavykę padaryti.
SKL: Jūsų manymu, kurios komandos žais finale ir kas taps čempionais?
Rapolas: Idealiausias variantas būtų pusfinalyje atsikeršyti Nekažką VRA, o finale įveikti Reaktorių, be abejo, dar yra Lazdynai ir kelios kitos pajėgios ekipos.
Marius: Sunku pasakyti, nes komandos dar stiprinasi naujais žaidėjais, bando įvairias sudėtis, dažnai negali atvykti visi žaidėjai, taigi, įdomiausias metas lygoje tik prasideda. Labai laukiu atkrintamųjų varžybų, kuomet pamatysime tikruosius komandų veidus ir galimybes. Dėl čempionų nesilažinčiau: ir Lazdynai, ir Reaktorius, ir Toresai, ir Nekažką yra gerai sukomplektuotos, daug žadančios komandos. Daug ką lems tiesiog sėkmė ir nusiteikimas. Tikiu, kad sulauksime ir netikėtumų iš tų komandų, iš kurių daug šį sezoną kol kas nesitikima.
SKL: Kokį ispūdį palieka „Sekmadienio krepšinio lyga“?
Rapolas: Puikų, šauni lyga mėgėjams.
Marius: Kaip dalyvis esu pilnai viskuo patenkintas ir tokios pačios nuomonės, kiek žinau, yra visi žaidėjai, su kuriais teko bendrauti ir iš kitų komandų. Nepriekaištingai vedama statistika, labai įdomūs rungtynių aprašimai, įvairūs žaidimai. Cepelinai tampa priežodžiu, kai žiūrime „Eurolygą“ ir kuriam nors žaidėjui gerai sekasi, sakome „ant cepelinų eina/ ipakų nori“ . Taigi, ačiū už galimybę puikiai praleisti sekmadienius.
SKL: Laisvalaikis be krepšinio koks jis?
Rapolas: Mėgstu leisti laiką su savo mergina, žaisti pokerį, keliauti.
Marius: Man patinka visos veiklos, kurios sukelia emocijas: filmai, muzika, literatūra ar tiesiog bendravimas su žmonės.
SKL: Kokia tavo kaip krepšininko svajonė?
Rapolas: Vesti BC DUGNĄ į daug daug pergalių.
Marius: Dabar laimėti Sekmadienio lygos auksą. Taip pat labai mėgstu vieną dėjimą, vadinamą „windmill“. Gal kada pavyks jį atlikti.
SKL: Kurią lietuvos komandą palaikote kaip sirgalius?
Rapolas: Palaikau tiek Rytą, tiek Žalgirį, taip pat visada sergu už draugus, kurie rungtyniauja Vilniaus Sakalų ekipoje.
Marius: Rinktinę. Dažniausiai tą, kurioje žaidžia daugiau lietuvių. Nemėgstu, kai perkame užsieniečius, o talentingi lietuviai sėdi ant suolo, lošia užsienyje. Sporte man kažkodėl prabunda stiprus patriotizmas.
SKL: Trys geriausi visų laikų krepšininkai?
Rapolas: Be abejonės – M.Jordan, S.Pippen, D.Rodman. Aš senamadiškas.
Marius: Sunku spręst apie visus laikus, nes apie daug krepšininkų esame tik girdėję: tarkim, net neįsivaizduoju, kaip lošė Wiltas Čemberlenas, o jis mėtė po penkiasdešimt taškų į varžybas. Tarkim. Oscaras Robertsonas vidutiniškai atlikdavo trigubą dublį. Tai įspūdingi rezultatai. Istorijoje būta daug labai talentingų žaidėjų, man patiko Magicas Johnsonas, Maiklas Jordanas, ant sienos turėjau Kobe Bryanto plakatų. Tikiuosi, kad geriausiais taps Jonas Valančiūnas ir Donatas Motiejūnas. Visgi, jei reiktų kažką išskirti, dabar mano mėgstamiausias krepšininkas yra Martynas Pocius, iš užsieniečių, nieko originalaus, Lebronas Jamesas.
SKL: Pabaigai, ką galėtumėte palinkėti „Sekmadienio krepšinio lygai“.
Rapolas: Linkiu ir toliau sėkmingai gyvuoti, kurti vieningą krepšinio bendruomenę.
Marius: Linkiu kuo ilgiau gyvuoti, pritraukti kuo daugiau žmonių, gerų komandų ir stiprių žaidėjų, išlaikyti aukštą organizacinį lygį. Tikiu, kad Jums tai pavyks.
SKL: Ačiū už sugaištą laiką ir šaunius atsakymus. Linkiu Jums iškovoti daug pergalių.
www.krepsinistau.lt informacija
