Pagaliau išmušė ilgai laukta kamuolio varymo valanda! Vakar sėdome į tris automobilius ir skriejome pasitikti kamuolio ties ženklu „Klevinė”, Vilniaus rajone.
Bandėme statyti savo lengvuosius automobilius, bet sutikome piktą moteriškę, kuri mus aprėkė (čia taip švelniai tariant), nes neva pastatėme kažkur ne ten, kur jai patinka. Tad ieškojome Klevinėje, kur automobilius perstatyti. Juk automobiliu kamuolio nevarysi.... Visgi nuotaikos ji mums nesugadino.
Pradėjo lyti, bet mūsų tai neišgąsdino, o tik padidino iššūkį. Tiesa, pradžioje keturių kilometrų atkarpa Klevinė – Riešė atrodė gan grėsmingai, bet iš tiesų tai varyti už Lietuvą su tokiais organizatoriais galima ir šimtus kilometrų.
Aištė Paškevičiūtė mums kalbino užsilipusi ant šiukšliavežio, vadinasi, visai nebaisūs tie šiukšliavežiai! Aiste, jei tik bus noro, mes būtinai Tave su juo pavėžinsime.
Taigi, ties Klevine, mums perdavė kamuolį šaunus jaunų gražių vyrukų burys, paspaudėme rankas, palinkėjome vieni kitiems sėkmės ir pajudėjome link Riešės.
„Varom už Lietuvą” karavanas yra užburiantis reikalas, mus taip įssuko į tą spalvingą linkmą sūkurį. Mes bėgam, o mums skamba Marijono himnai, aidi palaikymo šūkiai, aplink zuja „Varom už Lietuvą” komanda su specialiais automobiliais, išdidžiai lydi policija ir, žinoma, mūsų nuotraukomis apklijuota šiukšliavežė. Žodžiu, jautėmės žiauriai susireikšminę ir pakilėti. Varėm iš visų jėgų!
Keturi kilometrai nėra baisiai daug kai bėgi nuo kalno, bet į kalniuką jau visai kas kita. Mums teko varyti visais būdais: ir nuo, ir į kalniuką. Šiandien jaučiam, kad turim kojas.
Maršruto pabaigoje ties Rieše mums pasitiko Riešės žirgyno raiteliai su savo gražuoliais žirgais. Dar gyvenime nėra taip buvę, kad mus, šiukšliavežius, kas nors taip gražiai sutiktų. Su Riešės bendruomene nusipyškinome bendroje nuotraukoje, oficialiai jiems perdavėme daug mačiusį kamuolį.
Ir kol gyventojai varė kamuoliuką, mes judėjome link PC „Link Molėtų”.
Riešės gyventojų ir verslininkų svetingumas mus nustebino. „Riešės kibininė” buvo prikepusi gausybę skanių kibinų. Jų tikrai buvo daug, paragavom ne po vieną. Dabar žinosim, kad jei užsimanysim kibinų, į Trakus nebereikės važiuoti.
Užkandę kibinų kibom į žadėtosios atrakcijos pristatymą. Mūsų nuostabioji šiukšliavežė, užsikabinusi požeminio konteinerio maišą, tapo krepšinio krepšiu, į kurį daugiausią kamuolių įmetęs jaunuolis laimėjo pakvietimą į krepšinio čempionatą. Pasirodo, užduotis visgi buvo ne iš lengvųjų, nes pataikiusiųjų buvo nedaug. Beje, rungties pabaigoje požeminio konteinerio maišo dugnas buvo atrištas ir visi išbyrėję kamuoliai atiteko visiems kas tik spėjo juos sugaudyti.
Vėliau, renginio pabaigoje Riešės bendruomenės nariai, pasipuošę tautiniais rūbais, pjaustė ir dalino didžiulį tortą. Ir mes jo ragavom, nuoširdžiausi linkėjimai torto kepėjams.
Galiausiai išdidžiai surašėm savo autografus ir linkėjimus ant migdomo kamuolio. Labai tikim ir linkim, kad mūsų linkėjimai ir energija prisidės prie Lietuvos rinktinės vyrų pergalių. Jau kitą savaitę trumpam migruosime į panevežį, į „Cido” areną. Ir mes ten būsim, sirgsim už savus.
