Manau tokie prizai pribloškia, taigi laikas ir jums susipažinti su šiuo magišku žaidimu. Sportinis pokeris – tai iš pirmo žvilgsnio labai paprastas žaidimas. Naudodamas dvi tau specialiai padalintas kortas ir penkias bendrai naudojamas kortas turi surinkti geresnę penkių kortų kombinaciją nei oponentai arba priversti juos atsisakyti žaisti tą padalijimą. Tačiau čia ir baigiasi tas paprastumas. Žaisdamas turi prisitaikyti prie milijardų galimų kortų kombinacijų, kiekvieno individualaus oponento, įvertinti jų galimas kortas, jų žaidimo stilių, gaudyti juos blefuojant (jiems bandant tave priversti atsisakyti žaisti padalijimą), pačiam stengtis išgauti kuo daugiau vertės iš oponento (pasiimti daugiau žetonų), blefuoti, kurti savo įvaizdį prie stalo ir atlikti dar daugybę kitų veiksmų. Nesiplėsiu per daug aiškindamas taisykles ir galimus aspektus, nes geriausia bandyti suprasti žaidimą yra per praktiką t. y. jį žaidžiant.
Grįžkime prie mums artimesnių dalykų – sportinio pokerio situacijos Lietuvoje. Jūs negirdėjote, kad jį čia žaidžia? Visiškai nesistebiu ir Jūsų nekaltinu. Juk pas mus sportinis pokeris laikomas visišku azartiniu žaidimu, prilyginamu žaidimų automatams, ruletei, „Black Jackui“ ir kitiems velniams. Jo reklama yra griežtai draudžiama. Sakysite, kad taip tam velnio išmislui ir reikia, juk iš mūsų yra norima išvilioti pinigus, kazino visada laimi ir panašiai. Deja čia ir yra šuo pakastas. Žaisdami pokerį Jūs nežaidžiate prieš krupje, Jūs žaidžiate prieš kitus žaidėjus.
Tarkime, kad jūs sumokate 11 litų turnyro dalyvio mokestį. Kaip jis paskirstomas? 10 litų į bendrą prizinį fondą ir 1 litą turnyro organizatoriui. Tačiau organizatorius juk parūpina žaidimo vietas, patalpas, reklamuoja turnyrą pritraukdamas daugiau žaidėjų ir rūpinasi kitais organizaciniais klausimais. Iš esmės turnyre vyksta pinigų perdalijimas tarp žaidėjų pagal tai, kelintą vietą jie užėmė, taigi pagal jų pajėgumą. Kur čia azartinis žaidimas, ar neprimena Jums tai sporto?
Deja Valstybinė lošimų priežiūros komisija (VLPK) mano kitaip. Tai azartinis lošimas, kurį draudžiama reklamuoti, propaguoti, o ir visi geltonsnapiai iki 21 metų jo negali žaisti. Taip pat reikia uždrausti visas laidas apie pokerį, juk jos žaloja mūsų jaunimą. Keistokas požiūris, turint omenyje, kaip aktyviai pokeris reiškiasi JAV, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, netgi Estijoje, ir ten jau didžiausias internetinis pokerio kambarys „PokerStars“ surengė „Baltic Open“ turnyrą su didžiuliu priziniu fondu, reklama, pritraukė daugybę žaidėjų. Apie tai Lietuva gali pamiršti... Bent kol kas.
Persikelkime į Estiją. „Baltic Open 2009“ turnyras, Taline pilna reklamos, kviečiančios dalyvauti. Prabangus penkių žvaigždučių „Swissôtel“ viešbutis, tarškantys žetonai dieną, o vakare pramogos naktiniame Taline. 1000 eurų įpirkos mokestis bei dar po maždaug 300 eurų už naktį viešbutyje. Kas dieną kiekvienas dalyvis išleidžia bent po pora šimtų eurų. Ir taip penkias dienas. Estų paskaičiavimu, Talinas užsidirbo apie milijoną litų. Ir tai vos per penkias dienas! Gal tai ir nėra daug šalies atžvilgiu, bet pamąstykime, juk dabar kiekvienas litas brangus. Taigi, estai skaičiuoja pinigus, džiaugiasi ir kviečia pas save rengti daugiau turnyrų. Estai turnyro dalyviai džiaugiasi laimėjimais turnyre, kurie grįžta į Estijos biudžetą dalinai mokesčių pavidalu. Laimingi tie estai, argi ne?
Kas darosi Lietuvoje? Lietuviai dalyvauti pokerio turnyruose vyksta į Estiją, Latviją, galų gale JAV. Jie ten palieka pinigus. Lietuva net neįsivaizduoja, kad praranda galimybes. Didinami draudimai pokeriui, nors lietuviai tikrai gali būti gerais pokerio žaidėjais. Didinami mokesčiai viešbučiams, kurie dabar tiesiog glėbesčiuoja kiekvieną klientą. Restoranai miršta. Suprantama, paprastas lietuvis nebūtų lietuvis, jei nerastų kaip apeiti draudimus. Jie laiko pinigus užsienio pokerio kambariuose, juos didina, gražina į savo sąskaitas banke ir nevisada sumoka mokesčius, nes Lietuvoje nėra net aiškaus įstatymo, kuris nurodytų kaip juos mokėti, kiek jų mokėti. Jie siunčiasi laidas apie sportinį pokerį internetu, nors VLPK žada jas išnaikinti iš televizijos ekranų. Jie dalyvauja gerai išreklamuotuose užsienio turnyruose, o Lietuvoje net negalima prasitarti, kad jie egzistuoja. Drausdama Lietuva gauna ne tik „špygą taukuotą“ į panosę, bet dar ir užsitraukia visuomenės nemalonę, kurios taip dabar trūksta.
Dabar įsivaizduokime, ką Lietuva laimi surengusi pokerio turnyrą. Pirmiausia, tai pokerio kambario atėjimas į Lietuvą, sportinių komandų, įvairių projektų rėmimas. Toliau – reklamų kompanijų pelnas, viešbučių, restoranų, naktinių klubų, parduotuvių pelnas. Apie turnyrą, taip pat apie miestą būtų parašyta pokerio kambario tinklapyje, kuriame apsilanko mijonai žmonių per dieną. Tai juk kur kas didesnė reklama, nei dalyvavimas kažkokioje parodoje, be to, tai absoliučiai nemokama.
Deja, kam ta nauda, geriau padidinkime mokesčius viešbučiams, atimkime pajamas besilaukiančioms motinoms, didinkime degalų akcizą, bet tik jokiu gyvu nešvelninkime įstatymų sportiniam pokeriui, pripažindami jį sportu arba bent jau azartinio žaidimo ir sporto hibridu. Keistos tos dabartinės valdžios nuostatos – nei pats ėdu, nei kitam duodu... Bet gal laikas keistis, o ne versti pūti pokerio žaidėjams „undergrounde“ ir praradinėti galimas investicijas?
