Trečioji Dakaro ralio diena. Dalyviai patraukė iš San Rafaelio į San Juaną. Motociklams teko įveikti viso 560 km, iš kurių 270 km buvo greičio ruožas, automobiliams ir sunkvežimiams greičio ruožas buvo daugiau nei 60 km trumpesnis. Šįkart startas vėliau, 6 valandą ryto.
Gintas startuoja apie 7 valandą, nuotaikos puikios, tačiau nežino, ko tikėtis, nes organizatoriai šios dienos greičio ruožą apibūdino kaip trialą. Šios dienos greičio ruožas driekiasi kalnais, sportininkai pakyla net į 3 kilometrų aukštį. Kanjonai, išdžiūvusios upių vagos, kasyklos, druskos - tai vaizdai, kurie lydi sportininkus visą šią dieną.
Mes patraukiame į greičio ruožo paskutiniąją dalį, kur mums pavyksta pamatyti paskutinius motociklus bei lyderių automobilius. Motociklininkų vaizdas tikrai nedžiugina - iš šono žiūrint paskutinieji važiuotojai tikrai neatrodo stipriai, tad su Mindaugu diskutuojame, kodėl taip yra, ir nusprendžiame, kad greičiausiai buvo sunkus greičio ruožas. Tačiau gamtovaizdis yra tikrai nuostabus. Lietuvoje nieko panašaus nepamatysi - kalnai, uolos, labai sausas su uolienų dalelėmis žvyras, kuris kelio dangą padaro labai slidžią. Kažką panašaus, kalbant apie motociklų varžybas, esu matęs nebent Rakke miestelyje Estijoje, kur praeitais metais vyko Baltijos šalių Enduro čempionatas.
Atvykstame į bivuac‘ą, kur mus pasitinka dar labiau stebinantys vaizdai - stovykla įsikūrusi U formos kalno papėdeje ir dalinai pačiame kalne. Tačiau gražų vaizdą gadiną alinanti kaitra bei tvankus oras - vėjas šios vietos beveik nepasiekia. Net ir 12 valandą nakties oras neatvėso, tad sportininkų miego kokybė tikrai nebuvo pavydėtina.
Stovykloje mus pasitinka Gintas. Šįkart kiek labiau pavargęs, tačiau nuovargis neleidžia šypsenai dingti nuo kretingiškio veido. Naujienos tokios - greičio ruožas itin sudėtingas, krūvos didelių akmenų, kuriais negali važiuoti nei lėtai, nei greitai, reikia rasti kažkokį lengvą kruizinį greitį. Labai lengva padaryti klaidą, taip atsitiko ir Ginto komandos vadovui bei lyderiui Franco Pico, kuris griuvo greičio ruože ir smarkiai susitrenkė šoną. Tačiau Gintas važiavo be klaidų, nepaisant to, kad tokiu reljefu lietuvaičiui teko važiuoti pirmą kartą.
Šis greičio ruožas buvo sudėtingas ir navigaciniu aspektu - dauguma dalyvių klaidžiojo beieškodami užslėptų taškų „waypoint‘ų", tarp jų buvo ir daug brangaus laiko praradęs praeito Dakaro ralio nugalėtojas Marc Coma. Visgi mūsų tautietis navigavo puikiai, klaidų nepridarė bei negavo skaudžių baudų. Dauguma patyrusių sportininkų stebėjosi, kad jau nuo trečios Dakaro dienos buvo toks sudėtingas greičio ruožas, nes anksčiau jie palaipsniui sudėtingėdavo kiekvieną dieną, o šiemet organizatoriai pasistengė anksčiau ruošdami trasą.
Sutinusios kojos, ant rankų pritirintos pūslės, kasdien vis didėjantis nuovargis - tai tik dalis to, kas lydi sportininkus, važiuojančius motociklais Dakaro ralyje. Kiekviena diena yra vis sunkesnė, tad kol kas Gintui viskas vyksta taip, kaip ir planuota - ramiai, atsargiai ir tendencingai siekiant užsibrėžto tikslo - pasiekti finišą sudėtingiausiame Pasaulio ralyje.
Visą Ginto dalyvavimo ralyje eigą galite skaityti čia.
