Apie tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Reuters“, cituodama Baltarusijos naujienų agentūrą „Belta“.
Kalbėdamas telefonu su Jungtinių Tautų sekretoriumi Antonio Guterresu Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka sakė, kad Baltarusija yra pasiruošusi atlaisvinti reikalingus šalies geležinkelių pajėgumus Ukrainos grūdų eksportui. Jis taip pat pasisiūlė organizuoti derybas tarp Ukrainos, Baltarusijos ir šalių, kurių uostais būtų galima naudotis.
„Pats svarbiausias dalykas, kaip ir minėjau pokalbio metu, yra tai, kad šie uostai Vokietijoje, Lenkijoje, Baltijos šalyse ir Rusijoje taptų atvirais ir Baltarusijos prekėms“, – „Belta“ cituoja šalies prezidentą.
Ukraina yra viena didžiausių pasaulio grūdų eksportuotojų, tačiau dėl vasario 24 d. Rusijos pradėto karo negali eksportuoti grūdų per Juodosios jūros uostus. Kita opcija laikomas eksportas geležinkeliais per Baltarusijos teritoriją, tačiau tam reikėtų vežti grūdus per Rusijos sąjungininkės Baltarusijos teritoriją.
Ketvirtadienį Lietuvos respublikos prezidentas Gitanas Nausėda pasisakė prieš tokią praktiką.
„Mes priėmėme labai aiškias sankcijas Baltarusijos režimo atžvilgiu ir turime jų laikytis. Nematau nė vienos priežasties, dėl kurios Baltarusijos režimas turėtų būti vertinamas pozityviau. Netgi atvirkščiai – įvertinus tai, kaip jie elgėsi pastaruoju metu, ką Rusijos kariuomenė išdarinėjo Baltarusijos teritorijoje, atakuodama būtent iš šiaurės Ukrainos teritoriją, manau, kad turime išlikti principingi ir negali būti jokių kalbų apie sankcijų Baltarusijai sušvelninimą. Tai yra kartu su Rusija veikianti valstybė“, – žurnalistams kalbėjo jis.
Dienraščio „Verslo žinios“ teigimu, efektyviausia grūdų logistika iš Ukrainos būtų per Baltarusijos teritoriją – Klaipėdos uostas galėtų perkrauti apie 10 mln. tonų grūdų. Eksportas per Lenkiją, su kuria Ukraina turi tiesioginę sieną, būtų ribotas – iki 1 mln. tonų.
Tuo tarpu Baltarusijos prekėms Klaipėdos uostas užsivėrė dar prieš karo Ukrainoje veiksmus – reaguojant į praėjusių metų gegužę įvykdytą prievartinį iš Atėnų į Vilnių vykusio keleivinio lėktuvo nutupdymą, Baltarusijos režimui buvo pritaikyti net keli sankcijų paketai. Galiausiai tai lėmė, kad vieno didžiausių Klaipėdos uosto klientų – trąšų gamintojo „Belaruskalij“ krovinių tranzitas per Lietuvą nuo vasario 1 d. buvo uždraustas. Prasidėjus karo veiksmams, sankcijas šioms trąšoms pritaikė ir ES.
Trąšų eksportas per Klaipėdos uostą Baltarusijos trąšų gamintojams buvo arčiausia ir ekonomiškai racionaliausia opcija.
Vėliau, reaguojant į tai, kad Baltarusija leido Rusijai naudotis savo šalies teritorija puolant Ukrainą, ES pritaikė ir daugiau sankcijų baltarusiškai produkcijai, tarp jų – medienos produktams, cementui, geležiai ir plienui.
