– Žemės ūkio ministras sako, kad Lietuvoje bus ne maisto krizė, o pašarų krizė. Maisto krizė yra tikėtina trečiosiose šalyse. Ar jūs sutinkate?
– Na, aš tikiuosi, kad Lietuvoj tokios didelės krizės nebus nei maisto, nei pašarų. Pašarų krizė gali būti tik tokiu būdu, kad pašarai brangs, bet jokiu būdu mes jų nepritrūksime, nes Lietuvoje užsiauginam grūdų kelis kartus daugiau, negu mums reikia – tiek maistui, tiek pašarams. Bet, be abejonės, pasaulyje grūdų gali pritrūkti. Ir gali kilti tokia ne lokalinė krizė kažkur Lietuvoje ar kitoje valstybėje, bet pasaulinė krizė, maisto stygius.
Tai kai trūks maisto, pašarų pritrūks pirmiausia, nes grūdai bus naudojami visų pirma žmonių maistui. Tai gali atsitikti, nes jeigu iš rinkos iškris Rusija ir Ukraina, jeigu Ukrainoje ūkininkai nepasės visų savo pasėlių, kuriuos šiaip užsėdavo esant normaliom sąlygom, deja, tokia situacija gali susidaryti. Tai labai tikėtina, bet gali ir nesusidaryti, jeigu kitose pasaulio valstybėse derlius būtų kažkokiu būdu labai geras. Rekordiškas ar dar kažkoks.
– Papasakokite, nuo ko priklauso derliaus kokybė, dydis?
– Aišku, tikėtis kažkokio labai didelio derliaus pasaulyje – Lietuvoje, Europoje ir visam pasaulyje – šiais metais turbūt neverta, nes dėl neregėtai išaugusių trąšų kainų ūkininkai trąšų naudos žymiai mažiau negu paprastai naudoja, negu reikia geram derliui užauginti.
Ir tą mes matome jau Lietuvoje ir darydami apklausas, klausdami savo asociacijos narių, bendraudami su kaimyninių valstybių ūkininkais. Mes jaučiame, kad trąšų naudojimas smarkiai sumažės. Ir tikėtina, kad tai padarys įtaką derliui: derlius bus mažesnis negu mūsų daugiametis vidurkis. Gal ir šiek tiek prastesnės kokybės.
