„Nieko blogo nematau, jeigu tai naudojama ne ant grūdinių kultūrų. Didžiausia problema naudojant šį preparatą, kada purškiami patys javai. Pritarčiau tam, kad javai nebūtų purškiami prieš brandinimą“, – antradienį Seime sakė A.Palionis.
Pasak jo, kol kas nėra kitų chemikalų, kurie pakeistų šį herbicidą.
„Jeigu tos alternatyvos atsirastų greičiau, tai tada sutikčiau, kad uždraustume purškimą grūdų šituo herbicidu anksčiau“, – žadėjo A.Palionis.
Konservatorius Arvydas Anušauskas klausė, ar A.Palionis remia, kad naudoti preparatą būtų uždrausta greičiau: „JAV apie jį kalbama kaip apie vėžio sukėlėją“, – teigė jis.
Europos Komisija 2017 metų rudenį numatė, kad glifosatas Europos Sąjungos (ES) bendrijoje nebebus naudojamas nuo 2023 metų. Tam pritarė ir Lietuva.
Tačiau ES paliko teisę valstybėms narėms pačioms nuspręsti, ar jos nori glifosato naudojimo apribojimus nacionaliniu lygmeniu taikyti anksčiau.
Glifosatą sukūrė ir 1974 metais pardavinėti pradėjo JAV chemijos bendrovė „Monsanto“, herbicidą pavadinusi „Roundup“. Ją pernai įsigijo Vokietijos chemijos ir farmacijos gigantas „Bayer“.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimas parodė, kad glifosatas gali sukelti vėžį, bet vėliau atlikti tyrimai ne visada tai patvirtindavo.
Žada peržiūrėti žemės ūkio finansavimo prioritetus
Siekiant, kad finansinės paramos nesusigriebtų tik stambūs ūkiai, A.Palionis užsimena apie žemės ūkio finansavimo ir subsidijavimo prioritetų peržiūrą.
„Gvildenome tokią idėją, kad išskirti smulkius, vidutinius ir stambius ūkius, kad būtų trys vokai pasiūlymų, o ne kad būtų bendras, kad ta konkurencija būtų tarp ūkininkų, kurie yra smulkūs, daugiau teisingesnė, o visos paramos nepasiimtų tik stambūs ūkiai“, – antradienį Seime kalbėjo A.Palionis.
Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Aušrinė Armonaitė piktinosi, kad „europinė parama, užuot keliavusi padėti smulkiesiems ūkininkams, iš esmės subsidijuoja stambius didelius ūkius“.
Lietuvai 2021–2027 metais tiesioginėms išmokoms numatoma skirti 3,344 mlrd. eurų, arba 5,8 proc. daugiau nei 2014–2020 metais, tačiau Kaimo plėtros programai numatoma skirti tik 1,214 mlrd. eurų – 26,2 proc. mažiau.
Kovą Vilniuje viešėjęs Europos Audito Rūmų vadovas Klausas-Heineris Lehne antradienį paragino Europos Sąjungą reformuoti žemės ūkio politiką ir tvirtino, kad tam skiriami pinigai turi būti siejami su pasiektais rezultatais.