„Afrikinis kiaulių maras apėmė Jonavos rajoną, – paskelbė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Šiame regione liga sparčiai plinta, todėl bus vykdomas priverstinis kiaulių skerdimas smulkiose kiaulių laikymo vietose, kurias maras užpuola ūkininkams nesilaikant biologinio saugumo reikalavimų. Nors didelių rajone esančių kompleksų kiaulės ir nebus skerdžiamos, didelių problemų jie neišvengs.
Serga maži, o kenčia milžinai
Paskutinį kartą afrikinis kiaulių maras dideliame komplekse užfiksuotas 2014 metais – tuomet kiaulių maru susirgo „Idavang“ komplekso Ignalinoje kiaulės, ir teko išskersti apie 20 tūkst. jų.
Nuo to laiko apie įvairius maro židinius pranešta daugiau nei 24 kartus, tačiau visuomet tai buvo pavieniai atvejai, nustatyti ūkiuose, kur laikomos vos kelios kiaulės. Tačiau tai nereiškia, kad dėl kiaulių maro kenčia tik maži augintojai.
Antradienį VMVT pranešė, kad afrikinis kiaulių maras apėmė Jonavos rajoną. Nors rasta vos pora susirgusių kiaulių nedideliame ūkyje, aplinkui 10 km spinduliu nustatyta apsaugos zona, į kurią pateko net 6 komerciniai kiaulių kompleksai.
„Maras toliau plinta tarp smulkiųjų kiaulių laikytojų, jis plinta gana stabiliai. Valstybė nesiima greitų priemonių, kurios leistų prevenciškai sustabdyti plitimą, išpjaunant dalį tų kiaulių, kurių laikytojai iš tiesų nesilaiko kiaulių laikymo saugos reikalavimų“, – 15min sakė Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas.
Įsivaizduokit, reikia prekiauti kiaulėmis, o, jų laiku neišvežus, jos pasikeičia, priauga riebalų, krenta kaina, fermose joms nelieka vietos. Daugybė tokių techninių problemų, – sakė A.Baravykas.
Pastarasis atvejis Jonavoje, vyro teigimu, būtent toks – nedideliame ūkyje susirgo vos dvi kiaulės, tačiau aplinkui yra daug didelių ūkių, kurios paklius į apsaugos zoną.
„Joje kiaulių išvežimas yra apribotas. Įsivaizduokit, reikia prekiauti kiaulėmis, o, jų laiku neišvežus, jos pasikeičia, priauga riebalų, krenta kaina, fermose joms nelieka vietos. Daugybė tokių techninių problemų. Tu negali iš to uždirbti pinigų, tavo produkcija nuvertėja“, – kalbėjo A.Baravykas.
Be to, tokie kompleksai negali parduoti produkcijos į užsienį, skerdyklos tokias kiaules priima nenoriai, už mažą kainą. Nesvarbu, kad kiaulės yra sveikos.
„Skerdyklos sako, kad joms tokios mėsos nereikia, nes turi pakankamai kiaulių, kurias įsigiję dar gali mėsa prekiauti užsienyje. Jeigu skerdykla perka būtent iš tų teritorijų, tai jie turi turėti atskirą liniją, atskirą ženklinimą, neturi liestis ta mėsa, kuri yra iš švarios zonos. Jiems kyla papildomų problemų ir jie sako, kad jiems paprasčiau yra nepirkti kiaulių iš tos zonos, kurioje atsidūrė šitie ūkiai“, – aiškino A.Baravykas.
Jeigu ir sutinka pirkti, tai už mažesnę kainą.
„Ta bėda užkliūna laikytojams, kurie yra niekuo dėti“, – sakė A.Baravykas.
Tarp tokių, kaip pasakytų vyras, niekuo dėtų kiaulių augintojų yra ir anksčiau buvusiam premjerui Adolfui Šleževičiui priklausęs „Beržų kompleksas“, kurį kiaulių maras persekioja jau ne vienerius metus.
Teko išskersti 24 tūkst. kiaulių
2011 metais klasikinis kiaulių maras nusiaubė A.Šleževičiaus kiaulių kompleksą – dėl klasikinio kiaulių maro teko paskersti 24 tūkst. kiaulių, užkratas išplito ir į kelias kitas greta buvusias fermas.
A.Šleževičius, vienas iš komplekso savininkų, nusprendė parduoti savo akcijas, tą patį padarė ir kitas akcininkas Jonas Klemensas Sungaila. Iš viso, kaip skelbiama, keturiems užsieniečiams parduota 96 proc. akcininkų.
Nepaisant didelių nuostolių dėl praūžusio maro, kompleksas pamažu stojosi ant kojų. Tačiau maro šmėklos taip ir neatsikratė, mat maždaug prieš metus netoliese buvo nustatytas afrikinio kiaulių maro atvejis, todėl kompleksas pateko į apsaugos zoną, apie kurią ir kalbėjo A.Baravykas.
„Kompleksai toliau patenka į tuos apribojimus, kurie yra taikomi metus. Jonavos rajone vienas kompleksas buvo uždarytas jau visus metus – „Beržų kompleksas“. Jam toliau prasitęs buvimas toje zonoje, bus tie nuostoliai. Ta visa problema tęsiasi, gilėja, sudėtingėja, niekas nelengvėja“, – kalbėjo jis.
