Kaip praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, AKM diagnozė patvirtinta šernui, kuris sumedžiotas Molėtų rajono Čiulėnų seniūnijos miškuose ir šerno patelei, sumedžiotai Kauno rajono Babtų seniūnijos miške.
Kauno rajone AKM neseniai buvo diagnozuotas gretimoje Vandžiogalos seniūnijoje, todėl šis rajonas laikomas AKM užkrėsta teritorija, jame nuolat vykdoma stebėsenos programa. Molėtų rajonas taip pat įtrauktas į užkrėstų teritorijų sąrašą dėl gretimame rajone nustatytų AKM atvejų, nors tai pirmasis užkrėstas šernas, sumedžiotas Molėtų apylinkėse.
Užkrėstuose miškuose laikinai apribota medžioklė, kas savaitę bus vykdoma šių vietovių apžiūra, ieškoma nugaišusių šernų. Dėl AKM bus tiriami visi šiuose rajonuose sumedžioti šernai, nes atskirais atvejais medžioklės bus leidžiamos (pvz. saugant žemės ūkio pasėlius nuo laukinių gyvūnų).
Lietuvoje šiais metais užregistruotos 42 AKM užkrėstos vietovės, kuriose ši liga diagnozuota 55 šernams (21 – sumedžiotam, 34 – rastiems nugaišusiems).
„AKM problema egzistuoja jau ne vieną mėnesį, ji skverbiasi į vis naujas teritorijas. Neramina, kad vis dažniau ši liga diagnozuojama sumedžiotiems gyvūnams. Ilgiau neatrasti nuo AKM nugaišę šernai tampa tolesniu kitų šios rūšies gyvūnų užkrato šaltiniu, o vasarą dėl suvešėjusios augmenijos, darosi vis sunkiau aptikti šernų gaišenas. AKM – klastinga liga, skirtingai nuo klasikinio kiaulių maro (KKM), ji nesukelia masinio šernų gaišimo“, – teigė VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.“
AKM virusas perduodamas išskirtinai tik tiesioginio kontakto metu per užkratą (ne oro lašeliniu būdu kaip KKM). Kiaulės ar šernai, turėję kontaktą su užkrėstu gyvūnu (ar suėdę užkrėsto pašaro) visada nugaišta.