„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Agrokelionės atveria naujus profesinius horizontus: kokios kryptys populiariausios?

Kiekvienas esame girdėję apie kaimo turizmą ir jo teikiamus malonumus. Ši turizmo rūšis yra labiau orientuota į miestiečius, skirta mėgautis poilsiu, gamtos ramybe, pasivaikščiojimais miške, maudynėmis ežere, žvejyba, dviračių žygiais, pirties malonumais, vietos maisto produktų degustacija, susipažinti su kaimo tradicijomis ir amatais.
Žemės ūkis
Žemės ūkis / Shutterstock nuotr.

O kas gi yra agrokelionės? Priešingai negu kaimo turizmas, agrokelionės visų pirma yra skirtos tradiciškai kaimo gyventojais laikomiems ūkininkams. Ir ne tik jiems – visiems maisto grandinės atstovams – ir dirbantiems kurioje nors iš jos grandžių, ir turintiems mokslo ar profesinių pažintinių interesų. Trumpiau sakant, kaimo turizmas yra skirtas poilsiui, neretai ir aktyviam, o agrokelionės pirmiausia skirtos profesiniam tobulėjimui, nors ir jų metų galimi turiningo laisvalaikio ir net pramogų elementai.

Agrokelionių įvairovė

Pasaulyje agrokelionės yra labai populiarios. Yra daugybė ūkių, siūlančių įvairias programas lankytojams. Pavyzdžiui, įvairiuose Italijos regionuose galima aplankyti vynuogynus ir alyvuogių sodus, Prancūzijoje – sūrio ir vyno gamyklas, Ispanijoje – citrusinių vaisių plantacijas, o Naujojoje Zelandijoje – avių ūkius. Ieškantieji autentiškų patirčių ir siekdami įgyti naujų žinių lankosi Provanso levandų laukuose, po to mokosi gaminti kvapnius aliejus ir muilus. Dar kiti traukia į Kosta Rikos kavos plantacijas, kur stebi kavos pupelių kelią nuo kavamedžio iki puodelio.

Agrokelionės Lietuvoje taip pat ne naujiena

Agrokelionės Lietuvoje organizuojamos jau daugiau kaip 10 metų, tiesa, kol kas tai daro tik viena įmonė.

„Agrokelionės organizuojamos profesionalams, kurie keliauja susipažinti su kitų žmonių verslais svečiose šalyse žemės ūkio sektoriuje. Jie sužino, kaip veikia maisto grandinė nuo „a“ iki „z“: tai pirminė gamyba, logistika, marketingas, prekyba ir taip toliau. Tokių kelionių metu bendrauja tos pačios profesijos žmonės. Taigi viskas vyksta segmente „verslas – verslui“. Agrokelionėse dalyvauja ūkinininkai, žemės ūkio verslų atstovai, mokslo ir studijų žmonės, visų maisto grandinės grandžių atstovai – vadinamosios industry field trips. Tai reiškia, kad tos pačios industrijos žmonės keliauja su tam tikromis intencijomis, pavyzdžiui, norėdami pažinti, keistis gerąja praktika, užmegzti verslo santykius, aplankyti tarptautines žemės ūkio parodas. Arba studentai ar mokslininkai, renkantys medžiagą savo darbams“, – pasakojo vienintelės Lietuvoje tokias keliones organizuojančios bendrovės „ESA Baltic“ agrokelionių padalinio vadovas Edvinas Samkus.

Pasak jo, pagrindiniai klientai – ūkininkai, žemės ūkio sektoriaus vadovai, žemės ūkio kooperatyvai, kaimo moterų bendruomenės, jaunieji ūkininkai, studentai, kurie kviečiami pažinti užsienio ir Lietuvos ūkių gerąsias praktikas. Rengiamos pažintinės agrokelionės, taip pat mokomosios, komercinės, specialiai pritaikytos agrokelionės, išvykos į tarptautines žemės ūkio ir maisto pramonės parodas, oficialius susitikimus su institucijomis ir panašiai.

Populiariausios kelionių kryptys yra Vokietija ir kitos šalys pagal verslų poreikį, neretai tai ir kitos Baltijos šalys, ir Švedija, o kartais ir tokios tolimos šalys kaip JAV ar Naujoji Zelandija.

„Lietuviai mėgsta kombinuoti verslo ir poilsinę, verslo ir kultūrinę keliones. Tai labai praturtina žmones, nes jie ne tik pamato panašaus profilio veiklas, susipažįsta su kitų šalių kolegomis, dirbančiais visoje maisto grandinėje, bet ir įgauna supratimo, kas vyksta tose šalyse, koks požiūris, kokie iššūkiai ir, žinoma, parsiveža idėjų saviems verslams“, – pastebi E. Samkus.

Shutterstock nuotr./Alpakos
Shutterstock nuotr./Alpakos

Lietuva pati yra agrokelionių kryptis

Edvinas organizuoja keliones ne tik lietuviams į užsienį, bet ir užsieniečiams į Lietuvą. Besilankančius Lietuvoje labiausiai domina, kaip mūsų šalies verslai, dirbantys visoje maisto grandinėje nuo pirminės gamybos iki lentynos, per istoriškai trumpą laiką padarė pažangą, kokios geriausios praktikos taikomos, su kokiais iššūkiais susiduriama, koks požiūris į ES reikalavimus.

Atvykstantieji lankosi Lietuvos agroverslo įmonėse, žemės ūkio kooperatyvuose, mokslo įstaigose, dalyvauja susitikimuose su ūkininkais, valdžios atstovais, kaimo bendruomenėmis. Sulaukiama specialistų iš tokių šalių kaip Vokietija, Austrija, Šveicarija, JAV, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Airija, mūsų kraštu pradeda domėtis australai, kanadiečiai, Naujosios Zelandijos specialistai. Pavyzdžiui, šį vasarį pagal Indianos žemdirbystės lyderystės programą Kaune įsikūrusioje biotechnologijų įmonėje „Nando“ lankėsi JAV delegacija, kurioje buvo tokių įmonių kaip „Cargill“, „Credit Mid America“, „Bayer“ ir daugelio kitų atstovų.

Dažni svečiai Lietuvoje yra augalininkystės, gyvulininkystės krypties ūkininkai, asociacijos, vienijančios žaliavų prekybos įmones, pieno ūkius, žemės ūkio kooperatyvų atstovai, miškininkai, žemės ūkio verslų vadovai, vadybininkai, perdirbėjai, taip pat studentai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs