Trečiadienį tokį tiesioginių ES išmokų ribojimą numatantį įstatymo projektą registravo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas. Šį teisės nutarimą savo parašais parėmė dar 35 įvairių partijų politikai – tiek priklausantys valdančiajai koalicijai, tiek opozicijai.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme siūloma įtvirtinti nuostatą, kad tiesioginių išmokų dalies, apimančios pagrindinę tiesioginę išmoką, suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems asmenims, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, negalėtų viršyti 150 tūkst. eurų per metus.
Jei Seime toks įstatymas būtų patvirtintas, jis įsigaliotų 2022 metų sausio 1 dieną. O stambiausios šalies žemės ūkio bendrovės, tokios, kaip Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“, „Linas Agro Group“ ar „Auga Group“, valdančios po dešimtis tūkstančių hektarų, netektų milijonų eurų per metus.
Daugiau pinigų liktų smulkiems
M.Majauskas 15min tvirtino, kad reikšminga dalis žemės ūkiui skirtos paramos atitenka stambiausiems žemvaldžiams ir žemės ūkio grupėms, nors ES parama Lietuvoje yra ypač svarbi žemės ūkio gyvybingumui, perdirbimo pramonės konkurencingumui bei būtiniausių maisto produktų tiekimui šalies gyventojams.
„Nepakankamai diferencijuota parama ir galiojančios išimtys apriboja galimybę užtikrinti reikiamą paramą smulkiam ir vidutiniam žemės ūkiui. Tokia situacija kuria nesąžiningas konkurencijos sąlygas, kai dešimtis tūkstančių hektarų žemės asmeniškai, per giminaičius ar per juridinius asmenis valdantys gauna reikšmingą ES paramą, kuri galėtų būti skirta nedidelių ūkių paramai ir kaimo plėtrai“, – kodėl ėmėsi iniciatyvos apriboti išmokas stambiesiems žemvaldžiams, aiškino Seimo BFK pirmininkas.
Apie būtinybę įvesti tiesioginių išmokų „lubas“ jau ne vienerius metus kalba ir smulkieji ūkininkai. Jie anksčiau yra išsakę pageidavimą dėl 60 tūkst. eurų „lubų“ tiesioginėms išmokoms.
Galiojusios „lubos“ buvo tyliai panaikintos
Tokios „lubos“ Lietuvoje jau galiojo. 2019 metais laikinasis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys buvo įvedęs tiesioginių išmokų „lubas“ iki 150 tūkst. eurų vienam subjektui.
Tiesa, tuo metu buvo numatyta įvairių išimčių, todėl stambiųjų žemvaldžių šis ribojimas beveik nepalietė – „lubos“ nebuvo taikomos susietiems asmenims, todėl draudimo buvo galima išvengti skaidant nuosavybę. Be to, prieš tai iš išmokų sumos, viršijančios 150 tūkst. eurų, būdavo atskaičiuojami išmokėti atlyginimai ir su darbo užmokesčiu susiję mokesčiai.
O 2020 metais tylomis, iš anksto neinformavęs net ūkininkų atstovų, ir šį ribojimą panaikino „valstiečių“ Vyriausybės žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Kilus triukšmui jis motyvavo, kad toks ribojimas, užkrovęs papildomą administracinę naštą ministerijai, buvo neefektyvus, nes atvejų, kad išmokos viršytų numatytą ribą, beveik nepasitaikė.
Vėliau į diskusijas įsitraukė ir prezidentas Gitanas Nausėda, raginęs įvesti ribojimą tiesioginėms ES išmokoms. Su ministru buvo sutarta dėl 100 tūkst. eurų ribos, tačiau vėliau kalbos apie „lubas“ taip ir nutilo.
Suprasti akimirksniu
- Tiesioginės išmokos mokamos už kiekvieną pasėlių ir kitų žemės naudmenų deklaravimo metu deklaruotą ir reikalavimus atitinkantį hektarą.
- Deklaruojami plotai turi būti valdomi teisėtai vienu iš valdymo teisės pagrindų: nuosavybė, nuoma, panauda.
Tad šį kartą politikai nutarė pasimokyti iš 2019 metais padarytų klaidų ir nepalikti spragų dėl kurių ribojimas iš esmės ir neveikė.
„Todėl siūlome riboti tiesioginę pagrindinę išmoką ne tik vienam asmeniui, bet ir susijusiems asmenims taip, jog ji iš tiesų negalėtų viršyti 150 tūkst. eurų per metus. Taip pat įstatymu siūloma įtvirtinti, kad ši suma negali būti didinama išmokėtu darbo užmokesčiu“, – 15min sakė M.Majauskas.
Pasak jo, preliminariais skaičiavimais, apribojus išmokas stambiausiems žemvaldžiams, būtų sudaryta galimybė smulkiam ir vidutiniam žemės ūkiui kasmet skirti papildomai iki 15 mln. eurų.
2021 m. pagrindinei išmokai skirta 220 mln. eurų suma. Už žemės ūkio naudmenų plotą mokamos vienkartinės pagrindinės išmokos 2020 metais siekė 68,20 Eur už hektarą.
Stambiausi žemvaldžiai parastų milijonus
Jei toks ribojimas būtų įvestas, jis labiausiai per kišenę kirstų stambiausiems šalies žemvaldžiams. Tiesioginės išmokos skiriamos už deklaruojamus hektarus, kurie gali priklausyti nuosavybės teise arba būti nuomojami, valdomi panauda.
Šiuo metu keliolika bendrovių savo rankose sutelkusios tūkstančius hektarų tiek nuosavos, tiek nuomojamos žemės, už kurią gauna milijonus eurų išmokų per metus. Šios stambios žemės ūkio bendrovės valdo po keliasdešimt smulkesnių įmonių, todėl anksčiau buvę ribojimai išmokoms jų ir nepalietė, nes atskiros įmonės numatytų „lubų“ nepasiekdavo.
Daugiausiai žemės Lietuvoje valdo trys bendrovės. Didžiausios žemvaldės titulas ekologinę žemdirbystę ir maisto produktų gamybą plėtojančiai įmonei „Auga Group“, kurios pagrindinis akcininkas – verslininkas Kęstutis Juščius.
„Registrų centrui“ pateiktoje įmonės finansinėje ataskaitoje rašoma, kad 2019–2020 metais bendras grupės įmonių dirbamos žemės plotas (tiek nuosavos, tiek nuomojamos) sudaro 39,7 tūkst. ha. Tiesa, didžiąją dalį žemės įmonė nuomojasi.
Tad jei pagrindinė tiesioginė išmoka pernai siekė 68 eurus už hektarą, galime paskaičiuoti, jog „Auga Group“ galėjo gauti mažiausiai 2,7 mln. eurų pagrindinės tiesioginės išmokos. Jei įsigaliotų 150 tūkst. eurų ribojimas, įmonių grupė galėtų netekti 2,5 mln. eurų.
Tiesa, tiek ši įmonė, tiek smulkūs ūkininkai išmokų už hektarą gauna gerokai daugiau. Tiesiogines ES išmokas sudaro ne tik pagrindinė išmoka, bet ir įvairios papildomos – už pirmuosius hektarus, ekologinę žemdirbystę, jauniesiems ūkininkams ir kitos.
Pavyzdžiui, „Auga Group“ pernai 15min nurodė, kad iš viso 2019 metais gavo apie 6,5 mln. eurų subsidijų – iš jų 5,4 mln. eurų sudarė tiesioginės išmokos, likusi dalis – ekologinės žemdirbystės subsidijos.
Įmonė anksčiau 15min yra tvirtinusi, kad už hektarą smulkieji ūkiai gauna gerokai daugiau nei „Auga Group“, nes yra skatinami papildomai.
Suprasti akimirksniu
- Tiesiogines išmokas sudaro penkios atskiros paramos schemos, kuriomis siekiama pasiekti skirtingų tikslų.
- Pagrindinė tiesioginė išmoka – išmoka iš ES lėšų, mokama pareiškėjui už deklaruotą plotą atitinkantį paramos teikimo reikalavimus einamaisiais metais pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą.
- Išmoka už pirmuosius hektarus – papildoma išmoka iš ES lėšų už pareiškėjo deklaruotų žemės ūkio naudmenų pirmųjų (iki 30 ha) hektarų skaičių.
- Žalinimo išmoka – papildoma išmoka iš ES lėšų už palankesnę aplinkos atžvilgiu žemės ūkio veiklą.
- Išmoka jaunajam ūkininkui – papildoma išmoka iš ES lėšų, mokama už deklaruotą plotą pareiškėjui, atitinkančiam išmokos jaunajam ūkininkui reikalavimus.
- Susietoji parama už plotą ir gyvulius – papildoma parama iš ES lėšų, mokama tam tikrą žemės ūkio naudmenų plotą deklaruojančiam pareiškėjui už daržovių, išskyrus bulves, auginimą uždarajame (šildomuose šiltnamiuose) ir atvirajame grunte, taip pat už vaisių, uogų, baltyminių augalų, cukrinių runkelių, sėklinių bulvių auginimą bei javų auginimą iš sertifikuotos sėklos, pienines karves, mėsinius galvijus ir mėsines avis, pieninių veislių bulius, pienines ožkas.
- Šaltinis: ŽŪM
Jei 150 tūkst. eurų ribojimas vienam subjektui iš tiesų įsigaliotų, žymiai susitrauktų ir „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio „Agrokoncerno“ gaunama parama.
„Agrokoncernas“ vadovai 2018 metais spaudos konferencijoje atskleidė, kad grupė jau tuo metu iš viso valdė 36 tūkst. hektarų žemės, iš kurios 22 tūkst. hektarų buvo nuosava. Tad uždėjus 150 tūkst. eurų ribą, įmonė galimai netektų 2,3 mln. eurų tiesioginių išmokų.
„Linas Agro Group“, dirbanti apie 17,3 tūkst. ha žemės, 15min skaičiavimais, galėtų prarasti apie milijoną eurų tiesioginių išmokų.
ES numato išmokų ribojimą
Tiesa, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis svarsto, ar sumažėjus tiesioginėms išmokoms, didžiosios žemės ūkio bendrovės nepradėtų byrėti.
„Agrarinės ekonomikos instituto vadovybė pabrėžė, kad šių didžiųjų žemės ūkio bendrovių pelnai – iš tiesioginių išmokų. Iš gamybos nesimato pelnų arba slepia. Ryžtingai reikia Lietuvos žemės ūkio politiką apversti aukštyn kojom. Visa parama buvo numatyta ūkininkui, o ne oligarchui, žemės ūkio bendrovėms“, – piktinosi jis.
Šiuo metu ES yra sudariusi galimybę šalims narėms pačioms kreiptis dėl stambių išmokų sumų ribojimo. Dabartinė tvarka leidžia šalims nuo 5 iki 100 procentų mažinti pagrindines tiesioginių išmokų dalis, viršijančias 150 tūkst. eurų, tačiau valstybėms, naudojančioms pirmųjų hektarų paramos modelį ir paskiriančios jam bent 5 procentus gauto paramos voko, šis ribojimas nėra privalomas.
