Dešimtmečio patirtis
„Serbentyną įveisiau 2004 metais. Tam žingsniui paskatino tuo metu Žemės ūkio ministerijos teikiama parama uogynams įveisti. Buvo kompensuojamas daigų įsigijimas. Juodaisiais serbentais užsodinau apie 13 hektarų“, – pasakoja Algirdas Macijauskas.
Neturėdamas skynimo technikos, ūkininkas didelę uogų dalį realizuodavo nuo krūmų – žmonės atvažiuodavo į serbentyną ir patys prisiskindavo jiems reikalingą uogų kiekį. Kitas uogas skindavo patys rankomis. Vėliau pasitelkdavo uogų skynimo kombainą turintį kaimyną.
Darbus uogyne iš pagrindų pakeitė KPP teikiamos galimybės.
Įsigijo skynimo kombainą
Ryškesni pokyčiai A. Macijausko juodųjų serbentų ūkyje prasidėjo gavus paramą pagal praėjusio laikotarpio KPP. „Tada įsigijau porą traktorių, o svarbiausias pirkinys – uogų skynimo kombainas, – aiškina ūkininkas. – Pagal išsilavinimą esu ekonomistas, tad visas paraiškas ir verslo planus pats rengiu. Jei kas ne taip, labai geranoriškai pataria Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistai.“
Juodųjų serbentų ūkis buvo modernizuojamas pasinaudojant ir parama, teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Juodųjų serbentų ūkiui modernizuoti buvo skirta beveik 50 tūkst. eurų parama. „Pasinaudodamas parama nusipirkau dar vieną traktorių ir traktoriaus priekabą, ravėtuvą, purkštuvą. Kadangi uogas pats pristatau pirkėjams, buvo labai reikalingas transportas. Tad nusipirkau ir krovininį mikroautobusą, – pirkinius vardija A. Macijauskas.
Parama pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį ūkį“ veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“ teikiama investicijoms į specializuotus gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės ar augalininkystės sektorius. Ūkis priskiriamas prie specializuoto, kai pareiškėjo praėjusiais ataskaitiniais arba ataskaitiniais metais gautos pajamos iš kurio nors konkretaus specializuoto žemės ūkio sektoriaus veiklos sudaro ne mažiau kaip 45 proc. pareiškėjo žemės ūkio veiklos pajamų. Pareiškėjo valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, turi būti didesnis kaip 8 tūkst. eurų.
Paramos lėšomis remiami nauji technologiniai įrengimai, skirti specializuoto žemės ūkio sektoriaus pirminiams produktams apdoroti ir (arba) perdirbti ir (arba) paruošti realizacijai, naujai įrangai, numatytai veiklai specializuotame žemės ūkio sektoriuje vykdyti būtinų pastatų ir (arba) statinių statybai, rekonstravimui ar kapitaliniam remontui, statybinių medžiagų įsigijimui.
Projektui gali būti skirta iki 400 tūkst. eurų paramos, jei statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto ir infrastruktūros išlaidos projekte sudaro ne mažiau kaip 50 proc. projekto investicijų vertės (be PVM). Visais kitais atvejais paramos suma negali viršyti 200 tūkst. eurų. Gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose paramos intensyvumas – 50 proc., o augalininkystės sektoriuje – 40 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Lemia kokybė
Lėšos investicijoms į žemės ūkio valdas – ne vienintelė A. Macijausko gauta parama. Pagal KPP jam skirta parama konsultavimo paslaugoms. „Tai labai puiki priemonė. Žinau, kad iškilus bet kokiam klausimui su serbentynų priežiūra sulauksiu profesionalaus atsakymo. 1500 eurų parama yra didelė pagalba. Jei reikėtų pačiam už konsultacijas tokią sumą sumokėti, prireiktų 7,5 tonas uogų parduoti. Kitas dalykas – ši priemonė padeda lengviau sulaukti mokslininkų konsultacijų“, – paramos naudą įvertina ūkininkas.
A.Macijauskas dalyvauja ir nacionalinės kokybės sistemose. Tai, pasak ūkininko, padeda lengviau surasti pirkėjus. „Dukra Indrė ėmėsi realizuoti uogas, pasinaudodama socialiniu Facebook tinklalapiu ir jai tai puikiai sekasi. Kai uogas parduodi tiesiai vartotojui, nereikia laukti atsiskaitymų ir kaina žymiai didesnė“, – patirtimi dalijasi ūkininkas. „Man patinka tiesiogiai bendrauti su pirkėjais. Daug įtakos turi ir tai, kad serbentų ūkis sertifikuotas ir turi nacionalinį kokybės ženklą, pažymintį, kad serbentai užauginti naudojant labai ribotą kiekį trąšų ir kitų cheminių medžiagų“, – tėvui pritaria Indrė Macijauskaitė ir prasitaria, kad pastaruoju metu dalį uogų perdirba – gamina sultis ir tyreles. Kol kas perdirbimo paslaugas perka, bet yra minčių, pasinaudojant KPP įsigyti perdirbimui reikalingą įrangą.
Visą informaciją apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramą žemės ūkiui ir kaimui galite rasti: www.zum.lrv.lt ir www.ismanuskaimas.lt.