„Mes norime apsaugoti darbuotojus. Sektoriuje labai ženkliai mažėjo darbuotojų, mes norime tai sustabdyti, manome, kad tie žmonės, kurie dirba tiesiogiai miške, yra esminiai žmonės, kurie turi likti miške ir atlikti tas funkcijas. Norime, kad vienos įmonės rėmuose būtų sprendžiama, kuriose urėdijose būtų galima naudoti techniką, reikėtų mažiau darbuotojų, o kuriose darbuotojų reikia daugiau“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo aplinkos viceministras Martynas Norbutas.
Urėdijų reformai besipriešinanti miškininkų profesinė sąjunga tikina, kad bus atleista ne 400, kaip teigia ministerija, o mažiausiai tūkstantis darbuotojų.
„Kol kas konstruktyvaus bendradarbiavimo nėra, bet tikimės, kad nuo emocijų lygio bus pereita prie argumentų ir sulauksime konkrečių siūlymų, į kuriuos norėtume atsižvelgti ir sukurti daugiau saugiklių darbuotojams“, – sakė M.Norbutas.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktorius Donatas Dudutis teigė, kad pertvarkos metu miškų darbuotojai galės pasirašyti naujas darbo sutartis su nauja valstybine įmone, kuri turėtų pradėti veikti nuo kitų metų sausio.
„Savo pareigų netektų tik šiuo metu esančių valstybinių įmonių (urėdijų – BNS) vadovai, kurių yra 43. Reikia pripažinti, kad juos kaip asmenis tai jaudina, bet tai yra tam tikrai pertvarkos kaina. Kita vertus, visi šie žmonės turėtų galimybę toliau pretenduoti į atsilaisvinusias darbo vietas – šiuo atveju miškų urėdijų padalinių vadovus, kur būtų priimti žmonės konkurso būdu“, – spaudos konferencijoje kalbėjo D.Dudutis.
Jo teigimu, centralizavus valstybinių miškų valdymą, už stambius viešuosius pirkimus ir finansų valdymą būtų atsakinga įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“, tačiau padaliniams būtų palikta teisė disponuoti apyvartinėmis lėšomis.
