„Ne ministerija sprendžia, kur žvejų rojus, o žvejai. Lazdijų rajono savivaldybė buvo, yra ir bus žvejų rojumi. Niekas iš mūsų to neatims“, – pralaimėjimo kartėlį bandė gesinti Lazdijų rajono meras konservatorius Artūras Margelis.
„Nenuleiskime rankų. Aplinkos ministerija mane patikino, kad ras būdą, kaip kompensuoti šį pralaimėjimą ir būsimas investicijas“, – sakė premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas, Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys socialdemokratas Justas Pankauskas.
Žvejų rojumi atrinktose Molėtų ir Zarasų rajonų savivaldybėse numatoma gausiai įveisti žuvų, sukurti su žvejyba susijusių paslaugų infrastruktūrą, inicijuoti viešosios (kelių, privažiavimų, stovyklaviečių, prieplaukų, kt.) infrastruktūros plėtrą, gerinti turizmo rinkodarą, visuomenės aplinkosauginį švietimą ir viešinimą, kt.
Nugalėtojai išrinkti pagal šešis kriterijus: vandens telkinių plotą ir įvairovę, žuvų išteklius, gyvosios gamtos apsaugos lygį, projekto įtaką turizmo plėtrai regione, atitikimą nacionaliniams turizmo plėtros prioritetams ir esamą turizmo infrastruktūrą (stovyklavietes, kelius, kaimo turizmo sodybas, viešbučius, maitinimo įstaigas ir t.t.).
Molėtų ir Zarasų rajonų savivaldybes išrinkę būsimo žvejų rojaus favoritėmis, kaip Lazdijų rajono savivaldybės trūkumą, lėmusį pralaimėjimą, Aplinkos ministerija nurodė tai, esą Lazdijų rajone koją pakišo verslinė žūklė. Neva šiuo verslu užsiimantys privatininkai ežerų išteklius išsėmė iki katastrofiškos būklės.
Versline žvejyba užsiimantys lazdijiečiai padaryti atpirkimo ožiais. Mes nesėdim ištiesę rankos prie Darbo biržos, neprašom pašalpų, stengiamės išlaikyt savo šeimas, mokam mokesčius ir galų gale dar esame visuomenėje padaromi baisiais priešais,
Lazdijų rajono teritorijoje versline žūkle užsiima viena bendrovė, žvejojanti 2 valstybiniuose ežeruose, ir 3 pavieniai verslininkai, išsinuomoję 3 ežerus ir juose vykdantys verslinę žūklę.
Su Lenkija ir Baltarusija sieną turinčioje Lazdijų rajono savivaldybėje priskaičiuojama per 150 ežerų.
„Versline žvejyba užsiimantys lazdijiečiai padaryti atpirkimo ožiais. Mes nesėdim ištiesę rankos prie Darbo biržos, neprašom pašalpų, stengiamės išlaikyt savo šeimas, mokam mokesčius ir galų gale dar esame visuomenėje padaromi baisiais priešais, baubais, kurie tik semia tinklais žuvis ir tonomis kažkur veža, palikdami tuščius ežerus. Prieš taip kalbant, reiktų pasidomėti bent statistika, kiek mes sumokame valstybei, kiek sugauname žuvies, kodėl verslą vykdome nelygiomis sąlygomis su valstybiniuose vandens telkiniuose žvejojančiomis bendrovėmis, o tada kaltinti“, – rėžė privatų verslinės žvejybos verslą Lazdijų rajone turintis Gintas Truska.
Jam pritarė žvejybos artelę turintis kitas lazdijiškis, Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys „tvarkietis“ Jonas Matulevičius. Politikas absurdu pavadino Aplinkos ministerijos išsakytus motyvus dėl žvejų rojaus vertinimo kriterijų ir sako nematąs tame logikos.
„Numatyta per metus apie 300 tūkst. litų bus investuoti tuose 2 regionuose, kurie atrinkti. Didžioji dauguma lėšų bus skirta atkurti žuvų ištekliams. Bet tai kur logika? Jei jau konstatuojama, kad Lazdijų rajone ežerai tušti žuvų, tai gal ir vertėjo čia tuos pinigus skirti ir tuos ežerus įžuvinti?
Nuo 2015 metų Lietuvoje verslinė žūklė vidaus vandenyse bus uždrausta, jau dabar esamos sąlygos privačių ežerų nuomotojus verčia mąstyti apie verslo diskriminavimą. Ministras postringauja apie tai, kaip mes nukonkuruosime Norvegiją turistais, atvyksiančiais čia žvejoti.
Nejuokinkite! Norvegas tų lietuviškų karšių ar lydekų net žuvimi valgoma nelaiko, o lietuviams valdžia stumia šaldytas pangasijas, ir dar padėkoti už tai, kad valgyti leidžia, liepia“, – emocijų nevaržė vienas iš verslinės žūklės Lazdijų rajone atstovų J.Matulevičius.
