Pasak jos, tai numatančios įstatymo pataisos jau pateiktos viešam svarstymui.
„(Aplinkos – BNS) ministerija parengė Žemės įstatymo ir atitinkamai šito mūsų minimo įstatymo (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas – BNS) pakeitimo projektus ir šiame Žemės ūkio įsigijimo įstatymo projekte, taip, yra pateiktas pasiūlymas atsisakyti šio ribojimo“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė M.Juodvalkė.
Pasak jos, nuo 2006 metų galiojantis ribojimas praktiškai neveikia – 2010 metais daugiau nei 500 ha žemės turėjo 430 ūkininkų, tuo metu 2020 metais šis skaičius išaugo bent šimtu.
„Matydami, kad šitas reguliavimas neveikia, matydami Specialiųjų tyrimų tarnybos analizę, kurioje sakoma, kad šitas ribojimas yra apeinamas įvairiausiais būdais, mes pirmiausia ir nutarėme paklausti ūkininkų, ar šitas ribojimas, kuris yra įtvirtintas ir praktikoje neveikia, vis dar aktualus, ar mes turėtume žengti kitu keliu“, – teigė M.Juodvalkė.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas dabar numato, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės.
Ministerija įstatymo pakeitimo projekte siūlo atsisakyti šio reikalavimo. Teigiama, jog leistinos įsigyti žemės maksimalų plotą turi lemti žemės pobūdis bei siekiamas viešasis interesas, o ne kriterijai, kurių negalima konstituciškai pagrįsti.
Jos teigimu, dabartinė tvarka tik didina administracinę naštą piliečiams, institucijoms, bet nesukuria tokios naudos, kurios buvo siekiama. Be to, nesąžiningas žmogus gali apeiti ribojimus ir valdyti didesnį kaip 500 ha žemės plotą.