Studija kelia klausimų
Viešosios įstaigos „Tušti narvai“ gruodžio mėn. duomenimis, Lietuvoje veikia 109 kailinių žvėrelių fermos: 61 kanadinių audinių laikytojas ir 48 šinšilų fermos.
„Šinšilų fermas reikėtų įsivaizduoti kaip kelias eiles narvų garaže ir kelis šimtus gyvūnų. Kaip papildomą pinigų šaltinį vienai šeimai“, – atkreipia dėmesį VšĮ „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.
Praėjusių metų lapkritį Seime buvo pateiktos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisos, kuriomis numatoma, kad nuo 2026 m. Lietuvoje nebegalės būti auginami kailiniai žvėreliai dėl tikslo gauti jų kailį.
„Po pateikimo nurodyta, kad reikia Vyriausybės išvados ir ŽŪM užsakymu darytas Kailinės žvėrininkystės uždraudimo Lietuvoje poveikio vertinimas yra kaip Vyriausybės išvada. ŽŪM prieš porą savaičių paskelbė išvadą derinimams, derina su kitomis ministerijomis, o tada keliaus į komitetus“, – kaip einama prie šių verslų uždarymo, aiškina G.Vaitkevičiūtė.
Rinkos tyrimą, siekdama išsiaiškinti kailinių žvėrelių ūkių padėtį Lietuvoje, užsakė Žemės ūkio ministerija. Vis dėlto pati tyrimo ataskaita, kainavusi 36,3 tūkst. su PVM, sukėlė klausimų kai kuriems ekspertams. Studiją atlikusi „Smart Continent LT“ konstatavo, kad šių verslų uždarymui reikėtų 57 mln. eurų. G.Vaitkevičiūtė šią sumą vadina paimta „iš oro“.
„Ji yra tokio dydžio, kad čia valstybės apiplėšimas. Visiškai nepagrįsta, visiškai neaišku, kaip ją gauna. Jie taiko pavyzdžius, kurie neturi būti taikomi. Mes galvojame kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl neteisingai padaryto viešo pirkimo. Arba ta įmonė, kuri darė, visai neturi kompetencijos daryti tokią studiją, arba kita priežastis gali būti, kad jiems buvo sumokėta, kad padarytų taip, kaip reikia“, – žodžių nevynioja į vatą „Tušti narvai“ vadovė.
Tačiau Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijai vadovaujantis Česlovas Tallat-Kelpša ne taip kritiškai vertina šią ataskaitą. Jo skaičiavimais, ūkiams uždaryti reikėtų kur kas didesnės sumos.
„Nes nenorime nieko plėšti, neprašome jokių milijonų, tačiau jeigu norima atimti iš mūsų legaliai sukurtą verslą, padaryti mūsų pastatytus pastatus, statinius ir visą infrastruktūrą beverčiais ir dar daugiau – juos nugriauti ir utilizuoti, tai turi pagal Konstituciją teisingai atlyginti“, – 15min teigė Č.Tallat-Kelpša.
