K.Skiesgilė pasakojo, kad arklienos skonis jai ir vyrui seniai nėra naujiena, nes moters tėvai Žemaitijoje turi arklių fermą, iš kurios veža gyvulius į Italiją. „Mums arklių mėsa yra labai skani, ją girdavo ir paragavę draugai, todėl kilo mintis pradėti įvairių produktų gamybą ir prekybą“, – kalbėjo ji.
Statybų verslą turėjęs Valdas ir teisininkė Kristina prieš imdamiesi naujos veiklos ilgai dvejojo. „Svarstėme, ar lietuviai ryšis pirkti ir valgyti arklieną dėl psichologinių priežasčių“, – sakė jie.
Statybų verslą turėjęs Valdas ir teisininkė Kristina prieš imdamiesi naujo verslo ilgai dvejojo.
Pernai gruodį Vilniuje atidaryta arklienos gaminių krautuvėlė pranoko sutuoktinių lūkesčius. Pirkėjai šluote šlavė lentynas.
Skiesgilai Lietuvos sunkiųjų veislės arklius iš tėvų ūkio veža į Šakių rajone esančią skerdyklą, o produktus gaminti užsako įmonėse „Šerno pėda“ bei „Alksnio dūmas“. „Receptūrą deriname su įmonių technologais, patys viską ragaujame, tobuliname“, – sakė jie.
Arklienos krautuvėlėje verslininkai siūlo vytintų dešrų, virtų dešrelių, kumpių, rūkytų liežuvių, kitų gaminių, šviežios mėsos.
Arklienos kainos yra artimos jautienai. Pavyzdžiui, kilogramas šviežio arklio kumpio kainuoja 30, šoninė – 40 litų.
