Lapkričio 29 d. baigiasi paraiškų teikimo laikas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinei priemonei „Investicijos į bioekonomikos verslus“. Iki 2027-ųjų metų parama šiai sričiai bendrai sieks 50 milijonų eurų. Dabartiniam paraiškų kvietimui iš viso numatyta skirti 17 854 000 eurų. Į paramą pretenduoja juridiniai asmenys užsiimantys arba ketinantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo veikla. Ši parama – ne bet kokiam produktų perdirbimui.
Dėmesys inovacijoms
Agnė Kvedarienė, Žemės ūkio ministerijos Paramos verslui skyriaus vyriausioji specialistė, pažymi, kad ši paramos priemonė yra nauja, tad kol kas šiai dienai patvirtinta parama tik vienam paramos gavėjui UAB „Ekohumus“, kuris diegia inovatyvią technologiją.
Taip pat primena, kad Lietuva turi unikalias galimybes plėtoti bioekonomiką, tačiau tam būtinos ir rimtos investicijos. Specialistė akcentuoja, kad bioekonomika iš esmės keičia požiūrį į įprastą vartojimą.
Palaipsniui menksta kasdienis tradicinis vartojimo modelis, kuomet produktas gaminamas, o atliekos kažkur išmetamos ir kaupiamos: „Turime puikias galimybes steigti „žalias“ darbo vietas, gaminti inovatyvius produktus iš atsinaujinančių išteklių. Matome, kad ši sritis Lietuvoje jau kelia sparnus.“
Priminė, kad parama iš esmės nėra orientuota remti beatliekę veiklą ūkiuose – tam yra skirtos kitos priemonės. Taip pat čia nėra remiama įprasta produktų perdirbimo veikla – tokie ūkiai remiami iš kitų programų.
Pagrindinis tikslas yra remti žemės ūkio produktų perdirbimą į aukštos pridėtinės vertės inovatyvius produktus, taikant inovatyvias technologijas
Pavyzdžiui, šiuo metu pradedamas įgyvendinti naujas projektas, kurio tikslas – sukurti naują funkcinio maisto produktų gamybos technologiją. Šiame procese bendradarbiauja ekspertai, technologai, Sveikatos mokslų universitetas.
Kas yra funkcinis maistas?
Jei specialistai viską pasakytų paprasta visiems suprantama kalba, funkcinis maistas – tai produktai, turintys ne tik tradicinių maisto medžiagų, bet ir gerinantys mūsų sveikatą.
Tai gali būti sveikas ir biologiškai veikliomis medžiagomis papildytas maistas. Reikia pripažinti, kad šioje srityje tobulėjimui ribų nėra, todėl nuolat kuriamos naujos technologijos.
Tradiciniais būdais perdirbamas maistas dažniausiai praranda daug savo teigiamų savybių. Neperdirbto maisto galiojimas labai trumpas. Taigi – užduotis yra sukurti tokią technologiją, kurią naudojant nauda sveikatai išliktų maksimaliai ilgą laiką.
Įprastai maisto gamintojas vienas nėra pajėgus sukurti tokias technologijas, todėl kartu šiuo keliu žengia ir mokslininkai, tyrėjai, ekspertai. Tenka pripažinti, kad be rimtos paramos inovatyvių produktų kūrimas vargu ar būtų įmanomas, todėl šiai sričiai ES ir Lietuvoje teikiamas solidus dėmesys.
Parama gali siekti ir 10 milijonų
Taigi, pagal minėtą intervencinę priemonę remiama veikla, susijusi su žemės ūkio produktų perdirbimu, kai pakeičiama jų cheminė ir fizinė sudėtis tik į aukštos pridėtinės vertės produktus. Taip pat investuojama į inovatyvių technologių ar produktų kūrimą.
Statistika byloja, kad šiuo metu bioekonomika generuoja apie 5 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto ir suteikia darbą apie 8,3 proc. darbingo amžiaus europiečių.
Tikėtina, kad tai dar ne riba, nes ši sritis – prioritetinė. Lietuvai dar yra kur tobulėti.
Specialistė A.Kvedarienė primena, kad pagal minėtos intervencinės priemonės taisykles didžiausias paramos intensyvumas priklauso nuo įmonės dydžio: didelėms įmonėms gali būti kompensuojama 20 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, o labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms – 50 proc. Svarbu, kad pareiškėjo numatomi gaminti produktai ir jų gamybai taikomos technologijos būtų inovatyvūs Lietuvos mastu.
Didžiausioji paramos suma vienam projektui negali viršyti 5 milijonų eurų, o vienam juridiniam asmeniui ir susijusiems asmenims - iki 10 milijonų eurų pagal šią intervencinę priemonę 2023–2027 metų programos laikotarpiui.
Specialistė A.Kvedarienė primena, kad esminis bioekonomikos principas – žiediškumas, tai reiškia, jog biologiniai ištekliai produkcijos gamybai naudojami taip, kad susidarytų kuo mažiau atliekų. Viena iš siekiamybių, kad verslo gamybos procese susidarę likučiai kitam verslui gali būti žaliava naujo produkto gamybai.