Bulves, cukrinius runkelius ir kukurūzus auginantis ūkininkas apsieina tik su trimis darbuotojais – daugumą lauko darbų ir skaičiavimų atlieka moderni technika.
Kartu su broliu Janu jis dirba iš senelio paveldėtus 140 laukų, užimančių maždaug po 3 ha (iš viso apie 400 ha ploto). Iš brolių ūkyje užaugintų bulvių kasmet pagaminama apie 25 tūkst. tonų bulvyčių fri, kurių daugiausia keliauja maisto tinklams „McDonald's“, „Metro“.
Gerai ir piniginei, ir gamtai
Bulves, cukrinius runkelius ir kukurūzus auginantis ūkininkas apsieina tik su trimis darbuotojais – daugumą lauko darbų ir skaičiavimų atlieka moderni technika.
Broliai negali pasigirti idealiomis ūkininkavimo sąlygomis – nemaža jų dirbamos žemės dalis yra smėlėta, pusę dirbamo ploto tenka drėkinti. Norėdami užauginti gausesnį derlių, 2007 metais vyrai susidomėjo tiksliuoju (dar vadinamu preciziniu) ūkininkavimu.
„Tikslusis ūkininkavimas – kuomet tinkami dalykai daromi tinkamu metu tinkamoje vietoje. Jei tai gerai mano piniginei, tai gerai ir aplinkai. Jei mes sutaupome sėklų, trąšų, augalų apsaugos nuo kenkėjų priemonių, degalų, mažiname technikos nusidėvėjimą, efektyviau dirbame – mes mažiau kenkiame aplinkai. Esame apskaičiavę anglies dioksido ir vandens pėdsaką – mūsų ūkininkavimo poveikis gamtai šiuo metu yra neutralus“, – tikina Jacobas.
Vaizdo įrašo nustatymuose galite įsijungti lietuviškus titrus
Vyras tikina, kad nors tikslusis ūkininkavimas atrodo naujas dalykas, bet tuo užsiėmė jau jo paties senelis. „Jis į užrašų knygelę žymėdavosi viską, ką, kur ir kodėl padarydavo. Tai iki šiol yra tiksliojo ūkininkavimo pagrindas. Užrašuose jūs galite patikrinti, ką nuveikėte, koks buvo rezultatas, ir pasimokyti iš to, kad gautumėte geresnį ir kokybiškesnį derlių“, – sako ūkininkas.
Ūkininkaudamas Jacobas vadovaujasi beveik per dešimt metų darbo įgyta patirtimi ir savo taisyklėmis. Jis nuolat tiria dirvos mėginius, naudodamasis GPS navigacine sistema kuria laukų žemėlapius, laukus dirba tiksliai užprogramuota technika, periodiškai keičia auginamų kultūrų vietą, naudoja trąšas ir apsaugines priemones nuo kenkėjų ir augalų ligų, laisto, matuoja augalus, skenuoja jų augimo tankį iš oro, papildomai tręšia ir laisto skurstančius augalus, kruopščiai skaičiuoja nuimamą derlių ir visus savo ūkininkavimo žingsnius kruopščiai žymisi išmaniojo telefono programėlėje.
„Jeigu visi duomenys suvedami sąžiningai ir viskas suskaičiuojama, greitai paaiškėja klaidos, o iš jų galima mokytis“, – įsitikinęs jis.
Renkasi ne „Ferrari“, o dronus
Eiti į laukus apžiūrėti augančių daržovių ūkininkui nėra būtinybės – derliaus vaizdą Jacobas mato iš oro, valdydamas bepilotę skraidyklę.
„Kai kurie vyrukai vairuoja „Ferrari“, o aš turiu dronus. Tai mano aistra ir hobis. Jei jums nepatinka naujos technologijos, jūs nenorėsite tam išleisti tiek daug pinigų. Bet aš galiu techniką panaudoti augindamas augalus, man ji prieinama, man smagu. Galiu žaisti su dronais, kiek man patinka ir visiems sakyti, kad tai mano darbas“, – juokiasi ūkininkas.
Į laukus vyras dažniausiai eina kitu tikslu – kartu su studentais (brolių ūkis bendradarbiauja su trimis universitetais – aut. past.) sveria, matuoja augalus, tiria juose esančių nitratų kiekį ir vis tobulina daržovių auginimo strategiją.
Jacobas yra apskaičiavęs, kad iš 400 ha jo dirbamos žemės apie 22 ha yra nenaudojami – toks plotas atitenka vėžėms, kuriomis važiuoja žemės ūkio technika. Ūkininkas perka vis galingesnę techniką, kurios ratai – platesni, technika aukščiau pakilusi nuo žemės, todėl ratų vėžių tarpuose galima įrengti lysves ir išnaudoti visus laisvus plotus.
Prieš sodindamas bulves Jacobas visuomet pamatuoja žemės temperatūrą – jei ši siekia daugiau nei 10 laipsnių, prasideda didieji lauko darbai.
„Technika važinėja tiksliai nustatyta trajektorija, stengiamės išvažinėti kuo mažiau žemės. Juk kiekvienas ūkininkas žino, kad geriausia žolė auga laukų pakraščiuose – ten, kur nevažinėja jokia technika. Kodėl? Nes nesuvažinėjamos gerosios bakterijos, reikalingos augalų augimui“, – pastebi jis.
Duomenis kaupia „debesyje“
Prieš sodindamas bulves Jacobas visuomet pamatuoja žemės temperatūrą – jei ši siekia daugiau nei 10 laipsnių, prasideda didieji lauko darbai. Šešėliuotose vietose ūkininkas daržoves sodina plačiau, kad vienam augalui tektų daugiau šviesos, vandens ir trąšų, šlapesnėje dirvoje – arčiau žemės paviršiaus, sausesnėje – giliau. Sausesnė dirva tręšiama kompostu ir durpėmis, kad šios sulaikytų daugiau drėgmės. Tačiau, pasak pašnekovo, suvienodinti visų laukų drėgnumą ir derlingumą kainuoja labai brangiai, todėl geriau stengtis bent šiek tiek pagerinti jų kokybę.
„Drėkinant lauką derlių galima padidinti 20 procentų, tinkamai tręšiant – iki 30 procentų. Mano tėvas šiuose laukuose iš hektaro užaugindavo 46 tonas bulvių, aš užauginu 55, tačiau mes derlių siekiame pagausinti iki 75 tonų“, – sako jis.
Žemės drėgnumą ir jos sudėtį Jacobui padeda nustatyti ant traktorių ir bepiločių skraidyklių įrengti specialūs jutikliai.
„Kiti sensoriai matuoja, kaip auga augalai – tuomet šiems galima duoti tiksliai to, ko trūksta – vandens, trąšų. Taip galima išauginti didžiausią derlių ir kokybiškiausius augalus. Traktoriai yra susijungę su palydovais, kiekvieno važiavimo metu filmavimo kameros ir jutikliai renka duomenis, o šie keliauja į internetinį „debesį“, ten pat keliauja ir kitų ūkininkų duomenys, juos po to analizuojame.
Į techniką investuojame nuolat, sistemingai, bet po nedaug – esame susitarę su broliu, kad naują techniką pirksime tik tada, kai senoji atsipirks. Įprastai tai nutinka per 3–5 metus. Su manimi ryšį palaiko daug ūkininkų, jiems parduodu savo naudotą techniką ir perku naują, geresnę“, – apie techniką ir naujus ūkininkavimo įpročius, be kurių dabar neišsiverstų, pasakoja J.van den Borne. Jo manymu, inovacijos žemės ūkyje padeda nedidelei Nyderlandų valstybei išlikti tarp produktyviausių daržovių augintojų pasaulyje.
Jacobas van den Borne – vienas EIP-AGRI (Europos Komisijos sukurtos Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų partnerystės iniciatyvos) tiksliojo ūkininkavimo fokus grupės ekspertų.
