Seimas ketvirtadienį sušvelnino žemės įsigijimo taisykles ir pritarė atitinkamai įstatymo pataisai.
Tiesa, atsirado reikalavimas pirmumo teisei įsigyti žemę tiems asmenims, kurie žemę dirba gretimame ūkyje. Taigi teoriškai pirmiausia reikės pasiūlyti įsigyti žemę kaimynui. Toks pirmumas gali būti taikomas ir juridiniams asmenims, tiesa, tik tiems, kurie pusę pajamų gauna iš žemės ūkio veiklos. Be to, pirmumo teisę įsigyti parduodama žemę turės toje savivaldybės teritorijoje įsikūrę juridiniai asmenys.
Atsiskaityti už žemės ūkio paskirties žemę bus draudžiama, o leista tik pervedimais per banką. Be to, žemę bus galima dovanoti artimiesiems.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Andriejaus Stanciko teigimu, priimtomis pataisomis patikslinta pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę: „Šiandien pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemę turi žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kurių pajamos yra daugiau negu 50 proc. iš žemės ūkio veiklos. Pirma kategorija – bendrasavininkai, antra kategorija – besinuomojantys ir dirbantys tą žemę, trečia kategorija – subjektai, kurie ribojasi su parduodama žeme, paprasčiau sakant – kaimynai ir ketvirta grupė, kurios anksčiau nebuvo.“
Įstatyme nustatyta, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jų iš valstybės įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 300 ha.
Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha.
Asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą sutikimą.
Seimas, 62 parlamentarams balsavus už, 12 – prieš ir 33 susilaikius, priėmė naujos redakcijos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą. Lietuva ne kartą sulaukė kritikos iš Europos Komisijos dėl pernelyg griežtų žemės pardavimo taisyklių.
