Atsinaujinančios energijos šaltiniai akvakultūros ūkiuose naudojami elektros, šilumos gamybai. UAB „Bartžuvė“ vadovas Karolis Panasenka pasakoja, kad saulės kolektoriams įrengti ES parama jau pasinaudojo dusyk: „Vieną elektrinę įsirengėme ant pastato stogo, kitą, kuri pasirodė gerokai efektyvesnė – sklype. Atlikome skaičiavimus ir būsimam kvietimui, kuris planuojamas po Naujųjų metų, teiksime projekto įgyvendinimo planą, kad dar pasistatytume saulės kolektorių sklype.
Siekiame visiško energetinio nepriklausomumo, kad galėtume ateityje tai išnaudoti ir rinkodaros tikslais – gi smagu produkciją pažymėti etikete, kad ji užauginta energetiškai nepriklausomomis ir aplinkai draugiškomis sąlygomis“.
Akvakultūros ūkiuose ir uždarose akvakultūros sistemose skatinama diegti atsinaujinančius energijos šaltinius.
Kai kurios žuvys, kol būna tinkamos realizavimui, ūkiuose auginamos net kelerius metus, tad visas šis procesas pareikalauja didelių šilumos ir elektros energijos sąnaudų. Todėl akvakultūros ūkiuose ir uždarose akvakultūros sistemose skatinama diegti atsinaujinančius energijos šaltinius, kurių gaminama energija gali būti pritaikoma patalpų, vandens šildymui ar vėsinimui.
K. Panasenkos teigimu, ES parama ženkliai prisideda prie akvakultūros ūkio gerovės, nes mažėja energijos sąnaudos. Be to, atsinaujinančios energijos vartojimas prisideda ir prie globalių tikslų: mažinamas neigiamas gamybos poveikis aplinkai, prisidedama prie klimato kaitos procesų lėtinimo, taupomi energijos gamybai naudojami riboti gamtos ištekliai.
Europos Komisija siekia, kad iki 2030 metų iškastinio kuro naudojimas žuvininkystėje sumažėtų bent 15 proc. Galutinis tikslas – pereiti nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių ir nulinės arba mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių energijos šaltinių ir kuro.
Siekdama paspartinti alternatyvių energijos šaltinių diegimą akvakultūroje, Europos Komisija daug dėmesio skiria ir papildomoms iniciatyvoms, tokioms kaip moksliniai tyrimai ir inovacijos.
