Ūkį atidarė lietuvių ir danų verslininkai
Jonavos miestas pirmiausiai siejasi su pabėgėlių priėmimo centru bei miesto pašonėje Rukloje įsikūrusia karine teritorija. Tačiau šalia šio miesto, Varpių kaime, yra ir didelė kailinių žvėrelių ferma, kurios duris žiniasklaidai ir visuomenei šiemet ūkininkai pravėrė pirmą kartą. Ten dabar auginamos kanadinės audinės kailiui.
Penkiolika metų Varpių kaime, Jonavos rajone įsikūręs kailinių žvėrelių ūkis „DANMINK“ savo veiklą pradėjo pastūmėti Danijos verslininkų.
„Jau iš mūsų pavadinimo „DANMINK“ galima suprasti, kad yra ryšys su Danija. Taip ir buvo – su Danijos fermeriais suradome apleistą fermą čia, Lietuvoje. Pirmieji darbuotojai ir buvo danai arba emigrantai, kurie norėjo sugrįžti į Lietuvą arčiau savo šeimos, draugų“, – pasakoti apie kanadinių audinių auginimą kailiui pradėjo ūkio vadovas Tadas Tallat-Kelpša.
Bendrovė taip pat augina javus, rapsus, pupas netoliese esančiame 600 hektarų plote. Išauginus javus likę šiaudai naudojami audinių fermoje lizdams ir kraikui. Fermoje, galima sakyti, vyksta uždaras grandininis ratas – tam, kad žemė būtų tinkamai patręšta, laukuose iškratomas tūkstančių čia pat laikomų švelniakailių mėšlas.
„Taip išvengiama taršos gaminant ir naudojant chemines trąšas, o iš kailinių gyvūnų liekanų išgaunamos biodujos“, – teigė Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos atstovė Austė Korbutė.
Galimybę sudarė naujam gyvenimui
Varpių kaime įsikūrusioje fermoje yra auginama per 17 tūkstančių suaugusių audinių, kartu su jaunikliais skaičius siekia per 100 tūkst. Gali kilti klausimas, kaip įmanoma tokį kiekį prižiūrėti, maitinti, girdyti ir dar prevenciškai apsaugoti nuo galimų ligų. Konkrečiai kailinių žvėrelių fermos „DANMINK” ūkyje iš viso dirba 40 žmonių – penktadalis jų yra buvę emigrantai.
„8 iš mūsų ūkio darbuotojų yra grįžę iš emigracijos. Jie ten taip pat dirbo žvėrelių ūkiuose. Vidutinis atlyginimas yra didesnis nei Lietuvoje. Tuo mes didžiuojamės, žinant tai, kad dirbame kaime, o buvusius emigrantus skatiname sugrįžti“, – teigė įmonės vadovas Tadas Tallat-Kelpša.
Remiantis svetainėje „Rekvizitai.lt“ skelbiamais duomenimis, praėjusį mėnesį vidutinis atlyginimas šioje įmonėje siekė 981,06 Eur.
Neįveiksi vertinimo sistemos barjero – verslas baigtas
Visi šiuo metu veikiantys Europos ūkiai yra tikrinami pagal pažangiausią pasaulyje „WelFur“ gyvūnų gerovės vertinimo sistemą. Ji apima gyvūnų sveikatos, elgsenos, mitybos, laikymo sąlygų ir santykio su fermos darbuotojais kriterijus – jų iš viso yra 22.
Nuo 2019 metų „WelFur“ sertifikatas švelniakailių gyvūnų augintojams taps aukso vertės, kadangi neįveikus auditorių barjero – nebus leidžiama per aukcionus pardavinėti to ūkio kailių. Kadangi taip būtų užkirstas kelias prekybai, būtų užkirstas kelias ir verslo gyvavimui.
Šiemet WelFur auditorių tris kartus patikrintas „DANMINK“ ūkis ne tik gavo sertifikatą, bet ir pagyrimą už geriausią ūkininkavimo praktiką. Todėl fermos vadovai ir darbuotojai 2018 metus laiko išskirtiniais ir vadina dideliu žingsniu aukščiausių gyvūnų gerovės standartų link.
„Gautas sertifikatas garantuoja, kad fermoje yra įvairiapusiškai užtikrinama gyvūnų gyvenimo gerovė. Su tuo, be abejonės, siejasi ir kailio kokybė – kuo geresnės gyvūnų gyvenimo sąlygos, tuo ir produktas bus geresnis“, – paaiškino T. Tallat-Kelpša.
Anot Lietuvos žvėrelių augintojų atstovės A. Korbutės, „WelFur“ kriterijus beveik dešimtį metų kūrė septynių Europos šalių universitetų mokslininkai. Tikrinimus atlieka nepriklausomi auditoriai iš kompanijos „Baltic Control“.
„WelFur“ yra gerokai daugiau standartų apimantis, nei Lietuvos įstatymai reikalauja iš kailinių žvėrelių augintojų“, – paklausta apie „WelFur“ vertinimo sistemos griežtumą atsako A.Korbutė.
Praėjusiais metais Lietuvoje eksporto pajamos iš kailinių žvėrelių siekė apie 50 mln Eur.