Patikrinimus tarnyba atliko reaguodama į socialinių partnerių ir piliečių pranešimus apie galimus prekybos bulvėmis pažeidimus.
„Buvo patikrintos 22 įmonės ir 30 turgaviečių. Turgavietėse buvo patikrinti 63 prekiautojai maistinėmis bulvėmis. 20 iš jų nesilaikė nustatytų reikalavimų – prekiavo bulvėmis neturėdami įsigijimo dokumentų, bulvių pakuotės nebuvo ženklintos etiketėmis arba prekiautojai nebuvo įsiregistravę Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre. Visiems jiems pareikštos pastabos. Patikrinimo metu nebuvo nustatyta atvejų dėl bulvių kokybės reikalavimų neatitikimų ar galimų ligų požymių“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pasak Valstybinės augalininkystės tarnybos Fitosanitarijos skyriaus vedėjos Rasos Žitkuvienės, turgavietės yra tikrinamos reguliariai pagal kiekvienų metų pradžioje sudaromą Fitosanitarinių patikrinimų planą.
„Kilus įtarimams dėl galimų prekybos pažeidimų ar sulaukus piliečių skundų, organizuojami neplaniniai patikrinimai. Tikrinant prekybos vietas mums svarbu, kad prekiautojai turėtų bulvių įsigijimo dokumentus, būtų registruoti LR fitosanitariniame registre, o bulvių pakuotės būtų paženklintos etiketėmis. Šie reikalavimai galioja tiek prekiaujant lietuviškomis, tiek atvežtinėmis bulvėmis. Bulvių įsigijimo dokumentai bei etiketės užtikrina bulvių siuntų atsekamumą, kad, reikalui esant, būtų įmanoma nustatyti ligos šaltinį, o registracija Fitosanitariniame registre reikalinga, kad galėtume vykdyti augintojo ar supirkėjo priežiūrą bei atlikti bulvių gumbų tyrimus sandėliuose ir į prekybą patektų tik kokybiškos bulvės. Nustačius pažeidimų (tiek prekybos lietuviškomis, tiek atvežtinėmis bulvėmis) prekiautojams taikomos tos pačios priemonės. Tad prekybininkus skatiname šių reikalavimų laikytis, kad nevaržomai galėtumėte vykdyti prekybą bulvėmis, o iškilus klausimams – mielai patarsime“, – dėsto R.Žitkuvienė.
Patikrinimai, Augalininkystės tarybos tikinimu, rodo, kad mūsų šalyje daugiausia prekiaujama Lietuvoje užaugintomis bulvėmis, tai pat šių daržovių atvežama iš Kipro, Italijos, Graikijos, Ispanijos, Lenkijos.
Į Europos Sąjungą ir Lietuvą įvežti bulves iš trečiųjų šalių yra draudžiama. Tačiau kelioms šalims pagal ES teisės aktus yra taikomos išimtys – Alžyrui, Izraeliui, Libijai, Marokui, Sirijai, Šveicarijai, Tunisui, Turkijai, Egiptui, Serbijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Libanui (dviem regionams).
„Šios šalys įrodė, kad vykdo efektyvią kenksmingųjų organizmų kontrolę, imasi reikalingų priemonių jiems naikinti, atlieka bulvių siuntų tikrinimus pagal nustatytas metodikas, tad Europos Komisija suteikė joms teisę eksportuoti bulves į ES. Bulvės, importuojamos į ES iš minėtų valstybių, turi atitikti specialiuosius reikalavimus, taip užtikrinant, kad su bulvėmis nebus įvežti kenksmingieji organizmai“, – teigia tarnyba.
Šios bulvės yra tikrinamos pasienyje (tos ES šalies, pro kurios pasienio postą įvežama į ES teritoriją) ir, jeigu nerandama kenksmingųjų organizmų ir bulvės atitinka fitosanitarinius reikalavimus, jomis galima prekiauti visoje Europos Sąjungoje.
Lenkijoje ar kitoje ES valstybėje užaugintas bulves taip pat leidžiama įvežti į Lietuvą. Tiesa, iš Lenkijos kilusioms bulvėms taikomi papildomi reikalavimai – bulvių augintojai turi būti tikrinami tos šalies nacionalinės augalų apsaugos organizacijos, kuri apie kiekvieną ketinimą išvežti bulvių siuntą iš šalies privalo informuoti tos šalies, į kurią ketinama vežti bulves, atsakingą instituciją.
Taip pat tų šalių, iš kurių importuojamos bulvės, specialistams privalu atlikti bulvių gumbų sveikatingumo tikrinimą (atlikti laboratorinius tyrimus) prieš leidžiant bulvių krovinius išvežti į kitas ES šalis.
Tiek Lenkijoje, tiek kitose ES šalyse užaugintų bei tiekiamų rinkai bulvių pakuotės privalo būti ženklintos etiketėmis, kuriose nurodytas tos šalies nacionalinės augalų apsaugos organizacijos augintojui suteiktas registracijos Fitosanitariniame registre numeris.
