Kaip rašo cbsnews.com, šis pavyzdys rodo, kad net ir praėjus trims dešimtmečiams nuo Černobylio katastrofos kaimyninėje Ukrainoje, branduolinė nelaimė iki šiol meta šešėlį ant kasdienio gyvenimo Baltarusijoje. Panašu, kad autoritarinė nuo žemės ūkio priklausančios šalies valdžia yra pasiryžusi ilgai nenaudojamą užterštą žemę vėl atiduoti ūkininkų reikmėms, o opozicija tokiam sprendimui beveik neegzistuoja.
Daktaras Jurijus Bandaževskis teigė neabejojantis, kad Minskas nesugeba apsaugoti savo piliečių nuo kancerogenų maisto produktuose.
Ūkininkas Nikolajus Čiubenokas išdidžiai sako, kad jo 50 karvių per dieną duoda iki dviejų tonų pieno, kuris parduodamas vietos pieno gamyklai „Milkavita“, užsiimančiai ir Rusijoje populiaraus Parmezano sūrio gamyba.
„Milkavita“ atstovų žurnalistų gautos išvados iš laboratorijos neįtikino ir jie dievagojosi, kad naudojamame piene radioaktyvių izotopų yra net mažiau, nei yra nustatyta saugumo riba.
Keliaujant po šalia Černobylio zonos esančius Baltarusijos rajonus akivaizdu, kad vietos gyventojams galimai vėžį sukeliantys izotopai, vis dar aptinkami dirvožemyje, dažnai menkai terūpi.
Nuo pat savo atėjimo į valdžią 1994 m., Aliaksandras Lukašenka pradėjo vystyti ilgametę programą, pagal kurią tuščiais likusiems kaimams ir nenaudojamai žemei vėl turėjo būti įpūsta gyvybės.
Vienas iš žymiausių dabartinės Baltarusijos valdžios politikos Černobylio atžvilgiu kritikų, daktaras Jurijus Bandaževskis, šiuo metu gyvenantis Ukrainoje, teigė neabejojantis, kad Minskas nesugeba apsaugoti savo piliečių nuo kancerogenų maisto produktuose.
„Tai katastrofa. Baltarusijoje gyventojai neapsaugoti nuo radiacijos. Priešingai, vyriausybė stengiasi įtikinti žmones nekreipti dėmesio į radiaciją, o maistas, kuris auginamas užterštose srityse, siunčiamas į visus šalies kampelius“, – teigia J.Bandaževskis.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vėžio tyrimų skyriuje dirbanti gydytoja Aušrelė Kesminienė teigia, kad radioaktyviais izotopais užteršto maisto vartojimas pirmiausiai siejamas su skydliaukės vėžiu. Šios rūšies vėžys dažniausiai išgydomas, jeigu diagnozuojamas anksti.
Kiti PSO atstovai priminė, kad ši institucija neturi jokios teisinės galios reguliuoti ar prižiūrėti maisto saugos, nes tai yra konkrečios šalies valdžios atsakomybė ir vidaus reikalas.
„Radiacijos efektai ir vėžio atvejų augimas regione dar tęsis ilgą laiką. Be jokios abejonės bus vėžio atvejų augimas“, – optimizmu netryško PSO atstovas Ženevoje Gregory Hartlas.
