Kitas jų noras – kad taip dažnai nebūtų keičiamas žemės ūkio ministras. Jie pasigenda valdžios stabilumo.
Paklaustas, kas šiuo sunkiu laikotarpiu Lietuvos žvejams būtų kalėdinis stebuklas, A.Bargaila atsakė: „Stebuklų nebus. Nebent jie sugaus daugiau stintų, kurios papuoš mūsų Kūčių stalą. Jos nekvotuojamos, bet nežinia, kiek jų užeis pas mus ir ar leis žvejoti oro sąlygos.“
Kvota mažinama trigubai
Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius Tomas Kazlauskas sako, kad žvejybos kvotos Baltijos jūroje kitiems metams jau paskelbtos, jos dar labiau sumažintos, tad optimizmo nedaug.
„Menkių mūsų žvejai šiemet, galima sakyti, nežvejojo, neskaičiuojant priegaudos. Iš esmės Baltijos jūroje buvo gaudomos tik pelaginės žuvys, t. y. šprotai ir strimelės. Jų kvotos gana didelės, daugiau kaip 10 tūkst. tonų. Menkių dabar buvo leista sugauti priegaudoje tik kiek daugiau nei 110 tonų, ir tas leistinas kiekis tikrai nebuvo viršytas. 2021 metų jų kvota – tik maždaug 30 tonų.
Kad menkių ištekliai sumažėję, žinojome jau seniai ir ruošiamės tam tikrai sunkiam žvejams laikotarpiui. Ypač jis sunkus smulkioms įmonėms, kurioms sunku konkuruoti su didesnėmis. Kai kurios jungiasi ir taip bando išlikti. Bet tiek priekrantėje, tiek Baltijos jūroje ir netgi tolimuosiuose okeaninės žūklės rajonuose matoma tendencija, kad konkurencinę kovą laimi būtent stambiosios įmonės. Tokios tendencijos stebimos visoje Europoje.
Tų, kurie žvejoja strimeles ir šprotus, veikla, galima sakyti, nesumažėjo nė kiek, netgi matoma didėjimo tendencija. Bet tokių įmonių labai nedaug, tik kelios didesnės. Didžiausia šių metų problema – draudimas žvejoti menkes. Kol kas neaišku, kada menkių ištekliai Baltijos jūroje atsistatys. Per šiuos draudimo jas gaudyti metus jie tikrai dar neatkurti. Todėl 2021 metais kvota sumažinta dar tris kartus“, – aiškino T.Kazlauskas.
Numatytos išmokos dėl COVID-19
T.Kazlausko teigimu, dėl situacijos, susijusios su koronaviruso plitimu, dėl ko buvo sunkiau vykdyti verslą, žvejai gaus tam tikras išmokas. Tarnyba analizavo surinktus duomenis, teiks žvejams, kurie gali tikėtis tos paramos, pažymas. Pasak T.Kazlausko, tačiau nepastebėta, kad dėl viruso žvejyba būtų buvusi mažiau aktyvi. Anot A. Bargailos, COVID-19 žvejų neišskyrė. Keli žvejai buvo užsikrėtę, bet, ačiū Dievui, nė vienas nenumirė. Jo manymu, numatoma parama žvejams dėl COVID-19 yra tik ašaros.
Žuvininkystės tarnybos vadovo teigimu, per pirmąją pandemijos bangą nuo kovo padidėjo žvejų mėgėjų, kuriems visiškai neleidžiama gaudyti menkių, skaičius, jų veikla labai suaktyvėjo. Ir šiuo metu jų nesumažėjo. Su Europos Komisija buvo suderėta, kad žvejams verslininkams būtų leidžiama menkes gaudyti kaip priegaudą, nes žvejojant kitas žuvis į tinklus patenka ir dalis menkių, o sugautas žuvis draudžiama išmesti, visos jos turi būti iškraunamos krante.
T.Kazlausko teigimu, žvejų kontrolė vykdoma visu pajėgumu. Rengiami reidai, bet stengiamasi kiek įmanoma išlaikyti kontaktinį atstumą. Jeigu yra galimybė nelipti į laivą, tai to ir nedaroma, kontroliuojama naudojantis palydovu.
„Mūsų įstaigai didelis iššūkis buvo pritaikyti nuotolinį darbą, siekiant užtikrinti žmonių saugumą. O inspektavimo reikalai iš esmės daug kuo nepasikeitė“, – teigė T.Kazlauskas.
Paklaustas, ar jau yra įmonių, kurios bankrutuoja, jis atsakė: „Tokių situacijų neturime. Kasmet daroma žvejybos galimybių ir laivyno balanso už praėjusius metus ataskaita, kuri teikiama ir ES. Pagal pastarųjų metų ataskaitą priekrantės žvejybos sektoriuje disbalanso nėra, jis nėra nepelningas. Žinoma, pats sektorius yra mažas – tik apie 50 įmonių. Nauja ataskaita už praėjusius metus bus teikiama kitais metais gegužę. Joje jau turėtų atsispindėti ir draudimo žvejoti menkes situacija.“
Galės pasitraukti 9 laivai
„Šių metų pabaigoje visi laivai stovi prie krantinės ir nieko nedaro. Mes menkių beveik nežvejojome nuo pernai metų antro pusmečio, t. y. jau 1,5 metų. Šiek tiek nuostolius kompensavo ES, t. y. mūsų Žemės ūkio ministerija. Kas turėjo šprotų ir strimelių kvotas, jas išnaudojo gal per mėnesį ar pusantro. Dabar visi laivai neturi darbo“, – sakė A.Bargaila.
Anot jo, gal gerai tai, kad pagal ES reglamentą tie žvejai, kurie atitiks reikalavimus, galės išeiti iš verslo. Reikalaujama, kad 2017 ir 2018 metais laivai būtų žvejoję jūroje po 90 dienų. „Jie gaus tam tikrą kompensaciją. Nors jau dėl to žmonėms šiek tiek ramiau darosi. Iš viso mūsų žvejybos laivyno Baltijos jūroje galės pasitraukti 9 laivai. Jie atitinka tuos reikalavimus. Norinčiųjų yra daugiau, prasidės intrigos. Tie, kurie neatitinka reikalavimų, šansų gauti kompensaciją neturi“, – sakė asociacijos vadovas.
Rusai pasakys ačiū
Pasak A.Bargailos, Latvijos žvejų situacija geresnė, nes jie perka Lietuvos žvejybos laivus ir gauna tokias pačias kvotas. Tai garbės mūsų šaliai nedaro.
Pasiteiravus, kokios žvejų viltys 2021-aisiais, A.Bargaila atsakė: „Kokios čia bus viltys: menkių – nulis, priegauda – mizeris. Jeigu 10 proc. priegaudos sudaro menkės, pagal naujas taisykles apskritai uždraudžiama žvejyba. To ES nenumato, bet, kaip matome, valstybė narė gali priimti ir drastiškesnius sprendimus. Kokios perspektyvos? Pirmą, antrą ketvirtį bus naikinami laivai, žvejojantys atviroje Baltijos jūroje. Priekrantės žvejyba kol kas liks.
Žemės ūkio ministerija pasisako prieš jos uždraudimą. Dabar keičiasi valdžia, žiūrėsime, kas bus. Manau, jei kas nenori žvejoti, reikia duoti kompensacijas ir tegu išeina iš verslo. Žinoma, prievarta to daryti nereikia.
Iš esmės priekrantės žvejams nėra jau taip blogai. Žuvų dar yra. Nors jie verkia, bet vis tiek šį bei tą sugauna. Greitai turėtų būti pradėtos intensyviau nei iki šiol žvejoti stintos. Jos dabar – pagrindinė žvejų duona, kuri išlaiko didžiąją jų dalį. Gerai jas pažvejojus per kelis mėnesius žiemą, galima šiaip taip išgyventi.
Dėl kitų žuvų, išskyrus menkes, didelių pokyčių nėra. Man teko susipažinti su mokslininkų darbais, tragiškų dalykų neįžiūrėjau.
Kuršių mariose irgi nėra taip blogai. Dėl noro jose uždrausti verslinę žvejybą, ko pageidauja visi lašišų meškeriotojai, mane ima juokas. Rusai savo pusėje jas gaudys, o mes – ne. Tai jie mums tik ačiū pasakys. Turėtų tai būti daroma bendru sutarimu su kaimynine šalimi. Manau, mums vieniems drausti būtų labai kvaila. Du trečdalius Kuršių marių valdo rusai, o mes tik vieną. Tai aktualu ir mūsų priekrantės žvejybai.
O atviroje Baltijos jūroje reikalai blogi. Mes turime labai nedaug strimelių ir šprotų žvejybos kvotų. Ačiū Dievui, dar plekšnės nėra kvotuojamos, bet jų ne visada būna. Kaip tie žvejai išgyvens, nežinau. Na, 9 laivai pasitrauks, gal bus kiek laisviau. Liks jų gal koks 30, parduoti laivai vis tiek yra registruoti Lietuvoje. Matyt, tie, kurie juos nupirko, ras būdą, kaip juos įdarbinti“, – sakė A.Bargaila.
„Nieko džiugaus nėra“
„Metai mums buvo kontroversiški jau vien dėl to, kad atsirado draudimas žvejoti menkes. Reikėjo perorientuoti laivyną. Kai kurios įmonės per metus žvejojo 1,5–2 mėnesius, išgaudė turimą kilkių kvotą, ir viskas. Atleido žmones, paliko laivus prie krantinių ir laukia kitų metų. Iš penkių mūsų įmonės laivų dirbo tik du pasikeisdami, nes turimos kvotos neužteko. Buvo įmonių, kurios nedirbo visus metus.
Daugiau iš principo niekas nepasikeitė. Kvotos kaip buvo, taip ir tebėra paskirstytos 15 metų. Nauja Žuvininkystės įstatymo redakcija taip ir nebuvo priimta. Dėl jos kitais metais naujas Seimas turės priimti sprendimą. Taigi nieko džiugaus ar paguodžiančio nėra. Ir kitais metais bus draudžiama žvejoti menkes. Kol kas įmonėms žvejybos kvotos 2021-iesiems dar nėra paskirstytos. Jas gavo tik Lietuva kaip ES valstybė narė. Jos bus paskirstytos įmonėms šių metų pabaigoje.
Mūsų įmonės bando išgyventi. Kai kurias norima parduoti, kitos deda viltis į laivų supjaustymą. Šiomis dienomis pasirodė ES reglamentas dėl laivų supjaustymo ir išėjimo iš verslo.
Bet jis dar turės būti adaptuotas Lietuvos sąlygomis, parengta atitinkama tvarka, nustatyta, kiek laivų paklius į tą sąrašą pagal ES patvirtintus kriterijus. Gal ir pavyks keliems laivams pasitraukti gaunat kompensaciją iš ES. Nemaža dalis laivų nepaklius. Įmonės, kurios turėjo minimalią kvotą, negalėjo surinkti tų reikalaujamų žvejybos jūroje dienų ir tapo situacijos Lietuvoje įkaitėmis dėl nesuprantamų prieš kelerius metus patvirtintų kvotų skirstymo principų. Šio sektoriaus merdėjimas arba visiškas naikinimas ir šiemet buvo tendencinga tąsa“, – sakė Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacijos „Jūros žvejys“ vadovas ir bendrovės „Senoji Baltija“ direktoriaus pavaduotojas Artūras Maželis.
Kompensaciją gaus tik kitais metais
Pasak A.Maželio, koronavirusas žvejybos sektorių galbūt paveikė ne tiek smarkiai kaip kitus. „Pavasarinės „koronos“ kompensavimo taisyklės pas mus atsirado tik lapkričio viduryje. Tik praėjusios savaitės pradžioje baigėsi paraiškų dėl kompensacijos priėmimas. Realiai tos įmonės, kurios galėjo pretenduoti į kompensacijas dėl pavasarinio COVID-19, jas gaus tik kitų metų pradžioje, ne anksčiau.
Tai parodo Žemės ūkio ministerijos požiūrį į žvejus. Latvijos žvejai kompensacijas gavo jau vasaros pradžioje. O kas bus dėl rudeninio COVID-19, sunku ir pasakyti. Negalėčiau teigti, kad žvejus COVID-19 aplenkia, tokių atvejų turėjome. Mūsų žmonės tris dienas būna jūroje, o dvi – krante, tad galimybių užsikrėsti turėjo“, – teigė A.Maželis.
Paklaustas, kas jo įmonei būtų kalėdinis stebuklas, nusijuokė ir atsakė: „Minimalus kalėdinis stebuklas bet kuriam žvejui būtų bent jau geras oras, kad būtų galima žvejoti. Jau ne vienerius metus gruodis būna labai vėjuotas. O svajojant labiau, bandančioms išgyventi įmonėms būtų didžiausias kalėdinis stebuklas, jeigu joms būtų grąžintas tas kiekis baltųjų žuvų kvotos, kurį jos turėjo iki 2013 metų, kol nebuvo pakeista visa sistema. Apie tai svajoja 15–17 laivų, priklausančių kelioms įmonėms.“
„Tikimės stabilios valdžios“
Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvų perdirbėjų konfederacijos ir bendrovės „Banginis“ vadovas Algirdas Aušra sako, kad jo žvejams metai buvo eiliniai, išskyrus pandemiją. „Mes menkių nežvejojame, tad mūsų situacija buvo stabilesnė. „Banginio“ visi laivai žvejojo, žinoma, išskyrus menkes.
Tiesa, vėl atsirado naujų draudimų, kurių anksčiau nebuvo. Uždarė du didelius žvejybos rajonus Baltijos jūroje ir uždraudė 4 mėnesius žvejoti. Kompensacijų jokių nemokėjo, nors aplinkinės valstybės tai darė. Mūsiškiai tik stena, stena ir nieko neišstena. O visa kita buvo daugmaž normaliai. COVID-19 mūsų dar nepalietė.
Žinoma, dėl jo buvo tam tikrų trukdžių ir sunkumų, pavyzdžiui, dėl įgulų pervežimo ir t. t. Bet negi skųsiesi dėl tokių niekų, kurie vadinami gyvenimu. Jeigu bus supjaustyti tik 9 laivai, manau, tai problemos neišspręs, tik sukiršins žmones“, – sakė A.Aušra.
Paklaustas, ko žvejai tikisi kitais metais, atsakė: „Tikimės stabilios valdžios, kad nesikeistų žemės ūkio ministras kasmet. Per aną kadenciją pas mus gal net trys ar daugiau ministrų buvo. Kiekvienas atėjęs naujas yra „švarus“, kas tik nori jam gali visko pripasakoti.
Žinoma, kiekvienas turi savo viziją. Kol jis viską supranta, susidėlioja darbus, praeina kažkiek laiko, o tada būna atleidžiamas, skiriamas naujas, ir vėl viskas prasideda iš pradžių.
Norisi stabilumo, kad ir koks jis būtų. Kad nors vienas ministras išbūtų visą kadenciją. Jau kelintas Seimas keičia ministrus, nenoriu sakyti, kaip ir ką. Mes nebespėjame visko suprasti. Ateina vienas, vienokia politika, ateina kitas – kitokia. O mums reikia dirbti ir mokėti mokesčius.“
Kodėl nereikia Žuvininkystės įstatymo?
Paklaustas, kokio kalėdinio stebuklo jis norėtų, A.Aušra atsakė: „Kad viskas būtų ramu, be incidentų ir blogų įvykių. O ko čia dar toje Lietuvoje gali norėti? Pasakyti, kad kitais metais nebankrutuosiu, negaliu. Surems vyrai pečius ir nustums Tėvynės labui. Štai Lietuvos prezidentas ėmė ir vetavo Žuvininkystės įstatymą. Ir jokių paaiškinimų, ko jis nori, nebuvo.
Akivaizdu, kad prezidentas nenori jokio įstatymo. Nes dabar Seimas net neturi dėl ko susirinkti ir apsvarstyti, kas tame įstatyme buvo blogai. Kas jo paprašė taip pasielgti? Žinoma, tie, kurie nori išeiti iš verslo, jiems tikrai nereikia jokio įstatymo. O tiems, kurie nori dirbti ir valstybei mokėti mokesčius, jo reikia.
Dėl galimo žvejybos verslo bankroto, ką čia daug pasakysi. Nemažai pasaulyje ir įmonių, ir verslo šakų bankrutuoja, ir jokių stebuklų čia nėra. Žuvininkystė irgi verslas. Niekas dėl to nekaltas, toks yra pasaulis, tokie rinkos dėsniai.“
Paklaustas, kas gero šiemet nutiko jo įmonėje, sakė: „Dirbame stabiliai, ir tai jau gerai. Didelių gedimų nebuvo, atrodo, profsąjunginiai karai jau pasibaigė, tai savotiškas stebuklas.“
