Belgijoje musulmonų ir žydų būdai gyvūnams skersti draudžiami nuo Naujųjų metų, Europoje vis labiau augant įtampai dėl balanso tarp gyvūnų gerovės ir religinių laisvių.
Religinės mažumos bijo, kad gyvūnų gerove prisidengia jų laisves norintys apriboti fanatikai.
„Neįmanoma sužinoti tikrųjų žmonių motyvų“, – sakė vyriausiasis rabinas Antverpene Yaakovas Davidas Schmahlas.
Europoje ir Europos Sąjungoje įstatymai reikalauja, kad gyvūnams prieš skerdimą būtų atlikta nejautra.
Tačiau musulmonų halal ir žydų košerinio skerdimo taisyklės reikalauja, kad gyvūnas būtų visiškai sveikas, neapsvaigintas – jį galima paskersti vienu pjūviu perpjaunant kelias svarbias arterijas kakle. Gyvūnas sąmonę praranda per kelias sekundes, ir todėl tikinama, kad tai yra vienas mažiausiai kančios sukeliančių skerdimo būdų.
Dauguma šalių Europoje yra patvirtinusios išimtis, kada dėl religijos negalima gyvūno prieš skerdžiant apsvaiginti.
Maždaug 11 mln. gyventojų turinčioje Belgijoje gyvena apie 500 tūkst. musulmonų ir daugiau nei 30 tūkst. žydų.
Abiejų grupių lyderiai viliasi, kad Belgijos Konstitucinis teismas leis atšaukti draudimą skersti neapsvaigintus gyvūnus.
