Veikia daugiau nei dvidešimt metų
Ūkis nuo pradžių apėmė kelias veiklos sritis. Deja, užsiimti pienininkyste visiškai neapsimoka. Nuostolius šioje veiklos srityje dengiame iš augalininkystėje gaunamo pelno.
Krakių ŽŪB įkurta 1992 metais buvusio kolūkio bazėje. Nuolat bendrovėje dirba apie 130 darbuotojų. Kaip pasakojo nuo įkūrimo Krakių ŽŪB vadovaujantis Nikolajus Danilčenko, įmonė valdo virš 2 tūkst. ha žemės. Joje auginami žiemininiai ir vasariniai kviečiai, miežiai, avižos, cukriniai runkeliai, kukurūzai, žoliniai pašarai gyvuliams. Javus ir cukrinius runkelius bendrovė parduoda, o kitą derlių sunaudoja pašarui.
Įmonė puoselėja pienininkystės ūkį – laiko melžiamas karves, taip pat augina arklius, avis, kiaules, raguočius. „Ūkis nuo pradžių apėmė kelias veiklos sritis. Deja, užsiimti pienininkyste visiškai neapsimoka. Nuostolius šioje veiklos srityje dengiame iš augalininkystėje gaunamo pelno. Gerai, kad nusprendėme įrengti mėsos perdirbimo cechą. Patys perdirbdami ir parduodami produkciją dar šiek tiek verčiamės“, – sako N. Danilčenko.
Gaminiai – ir mobiliose parduotuvėse
Krakių ŽŪB rinkai pateikia platų mėsos produkcijos asortimentą. Pasak N. Danilčenko, gaminama apie 60 skirtingų pavadinimų produktų. Tarp kurių – šalto ir karšto rūkymo mėsos gaminiai, dešrelės, sardelės, virtos dešros ir kt.
Krakių ŽŪB produkcija prekiaujama dviejose firminėse parduotuvėse, veikiančiose Krakių miestelyje ir Kėdainiuose. „Jose parduodame savo mėsos gaminius. Be to, turime dvi mobilias parduotuves – autobusiukus, kuriuose įrengti šaldytuvai, elektros generatoriai. Jie pagal nustatytą grafiką važinėja Kėdainių, Kauno ir Radviliškio rajonuose. Žmonės, ypač vietiniai, žino ir labai mėgsta mūsų produkciją“, – patikina N. Danilčenko.
Viena didžiausių Lietuvoje arklių fermų
Įmonė garsėja ir savo sportiniais žirgais. Deja, daliai aukštos kvalifikacijos specialistų išėjus į pensiją, o jauniems nenorinti užsiimti tokiu darbu, įmonė priversta pristabdyti šią veiklą.
Krakių ŽŪB veislinių arklių ferma – viena didžiausių Lietuvoje. „Kiek mūsų šalyje yra arklių, beveik visi jie vienaip ar kitaip susiję su Krakių ferma“, – pažymi bendrovės vadovas.
Įmonė garsėja ir savo sportiniais žirgais. Deja, daliai aukštos kvalifikacijos specialistų išėjus į pensiją, o jauniems nenorinti užsiimti tokiu darbu, įmonė priversta pristabdyti šią veiklą. „Tik dėl to, kad nebėra, kas sportuoja“, – apgailestavo N. Danilčenko.
Gražina Krakių miestel
Vietos gyventojų teigimu, Krakių ŽŪB yra vienas svarbiausių seniūnijos ir jos bendruomenės ramsčių: bendromis pastangomis nuolat gražinamas miestelis, rengiamos šventės, didinamas jaunimo užimtumas. Tačiau tokia veikla N. Danilčenko girtis nelinkęs. „Kaip sakoma, padarei gerą darbą ir užmiršk, nenorėk, kad tau kas nors dar dėkotų“, – kuklinasi jis
Krakių ŽŪB prieš kelerius metus atidarė kavinę Krakėse. Anot bendrovės direktoriaus, miestelis iki tol neturėjo maitinimo įstaigos. „Mūsų miestelis yra pravažiuojamas. Pro mus žmonės vyksta į/iš Raseinių, Radviliškio, Kėdainių, Dotnuvos ir dabar dažniausiai pavalgyti sustoja pas mus“, – džiaugiasi N. Danilčenko.
Veiklą modernizavo greičiau
Siekdama padidinti konkurencingumą, Krakių ŽŪB du kartus pasinaudojo Europos Sąjungos (ES) parama. 2004–2006 metų programavimo laikotarpiu nuosavomis ir ES paramos lėšomis įmonė pagal europinius standartus modernizavo gamybos bazę: įsigijo traktorių, diskinį skutiką, plūgą, sėjamąją, du srutovežius, sriublinę, tvartų technologinę įrangą. Įgyvendinto projekto vertė siekė 373, 61 tūkst. eurų (1 mln. 290 tūkst. litų.). 40 proc. sumos padengta ES paramos lėšomis.
Antrą kartą ES paramos Krakių ŽŪB kreipėsi pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ veiklos sritį „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimas“. Įgyvendinant projektą bendrovė nusipirko mėšlo kratytuvus, teleskopinį krautuvą, kombainą, pašarų dalintuvą, mažesnius srutovežius, traktorių, prikabinamą purkštuvą, diskinę šienapjovę. Tam išleista 777,34 tūkst. eurų (2 mln. 684 tūkst. litų). ES paramos intensyvumas taip pat siekė 40 proc.
„ES paramą vertiname teigiamai. Tuo metu neturėdami pakankamai savų pinigų nebūtumėme galėję įsigyti tiek technikos. Su finansine pagalba ūkį modernizavome greičiau“, – pabrėžia N. Danilčenko.
Apie 300 projektų
2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu pagal priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ veiklos sritį „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimas“ patvirtinti 289 projektai, kuriuose prašoma daugiau kaip 13 mln. eurų paramos.
