Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos žemės ūkis sparčiai keitėsi. Savo pranešimuose EWA bendrovės atstovai dalijosi įžvalgomis apie besikeičiančias tendencijas žemės ūkio rinkoje ir išskyrė pagrindinius veiksnius, lemiančius jos augimą: didėjanti žmonių populiacija, lemianti augančią maisto paklausą, žemės ūkio verslo našumo rodikliai, kurie turi augti, nesikeičiant dirbamos žemės plotams, taip pat technikos parkas ir infrastruktūra, į kuriuos būtina nuolat investuoti.
Kol kas Lietuvos našumo rodikliai, pasak EWA vykdomojo direktoriaus, nuo Europos Sąjungos atsilieka. Tai lemia ūkininkų susitelkimas į paramą, o ne investavimo faktorių.
Su arkliu gero našumo nepasieksi
EWA vykdomojo direktoriaus Dano Šidlausko teigimu, Lietuvos žemės ūkis nuėjo pakankamai ilgą kelią modernizacijos link, bet dar net neįpusėjo jo, palyginti su kitomis Europos šalimis. Kol kas Lietuvos našumo rodikliai, pasak jo, nuo Europos Sąjungos atsilieka. Tai lemia ūkininkų susitelkimas į paramą, o ne investavimo faktorių.
„Vakarų Europos pavyzdys rodo, kad tikrai reikia investuoti, tik tada galima pasiekti geresnių rezultatų. Kartais atidėta investicija, nes vis laukiama paramos, gali lemti ir prastą konkurencingumą, ir sumenkusios veiklos rezultatus. Metams ar ilgiau atidėtas sprendimas įsigyti reikiamą modernesnę techniką retai kada pasiteisina tokioje konkurencingoje ir dinamiškoje veikloje kaip žemės ūkis. Siūlyčiau ūkininkams daugiau investuoti, juk su arkliu nepasieksi gero našumo“, – teigė D.Šidlauskas.
Jis taip pat pridūrė, kad nesvarbu, jog Lietuva neturi tokios ilgametės vakarietiškos patirties, kokią turi, pvz., danai. Tačiau, kaip panašaus dydžio, klimato ir žemės ūkio struktūros šalis, Danija galėtų būti sektinas pavyzdys.
„Šios šalies ūkininkai, negaudami Europos Sąjungos paramos, įsigyja 3 kartus daugiau naujų traktorių – apie 3 500 per metus. O štai Lietuvoje per tokį patį laikotarpį įregistruojama nuo 1000 iki 1200 traktorių. Taigi potencialo, kur dar galėtume ūgtelėti, turime. Sparčiau atsinaujinant technikos parkui, sparčiau didėja ir našumo rodikliai“, – įsitikinęs D.Šidlauskas.
Žemės ūkis gyvas dėl tradicijų
15min pakalbintas 3 000 ha dydžio ūkį valdantis ūkininkas Arūnas iš Ukmergės pritarė, kad investuoti reikia. Pats jis visai neseniai įsigijo naują traktorių ir tuo labai džiaugiasi. Vyras taip pat priminė, kokios svarbios yra Lietuvos žemės ūkio tradicijos.
„Jau nuo seno esame pririšti prie šios žemelės, dėl to svarbu prisiminti Lietuvos žemės ūkio tradicijas, kurios yra svarus pagrindas, siekiant modernios plėtros ateityje. Jei ne iš kartos į kartą perduodami ūkiai, vargu ar šiandien ši veikla būtų populiari“, – svarstė ūkininkas.
Jis prisipažino, kad darbas sunkus, konkurencija milžiniška, gamta pastaruoju metu nelepina, sezoninių darbuotojų rasti sunku. Vis tik veikla jam patinka, o ir naujų perspektyvų įžvelgia – auginti ne tik grūdines kultūras, bet ir užsiimti mėsinių galvijų auginimu.
Lietuva pirmoji panaudojo nanotechnologijas
Nanodalelių efektas – geresnis augalo daigumas, didesnis jo atsparumas stresui, ligoms.
Per „Žalgirio“ arenoje vykusią parodą „Scandagra“ pristatė nanotechnologijomis grįstą produktą, galintį ne tik padidinti žemės derlingumą, bet ir apsaugoti augalus nuo kenksmingų dalelių ar net streso. Įdomiausia tai, kad Lietuva – pirmoji šalis, išbandžiusi tokią technologiją žemės ūkio praktikoje.
Pasak „Scandagra“ pardavimų vadovo Eduardo Kapralovo, su šia technologija dar reikia atlikti daug praktinių bandymų tam, kad būtų galima pamatyti, kuo šis produktas toks unikalus ir svarbus žemės ūkyje. Vis dėlto, pirminiai tyrimai rodo, kad toks produktas yra veiksmingas.
Nanodalelės – tai netirpūs mikroelementų junginiai, kurie yra neutralaus elektros krūvio. Šios dalelės yra tokios mažos, kad nesunkiai prasiskverbia pro apsaugines ląstelių sieneles ir dalyvauja baltymų sintezėje. Tai daro veiksmingą poveikį visiems augalų medžiagos apykaitos procesams. Gamtoje panašių nanodalelių turi ugnikalnių pelenų pavidalu išmetamos gamtinės uolienos.
Prigis kaip išmanieji telefonai?
Ekspertų pastebėjimu, specialus produktas, skirtas žemės ūkiui, ir kuriame yra nanodalelių, tinka visiems augalams purkšti ar laistyti, o jo efektas – geresnis augalo daigumas, didesnis jo atsparumas stresui, ligoms. Nanodalelės augalui taip pat padeda gaminti amino rūgštis ir veikia kaip stimuliatorius, todėl gerėja derlingumas.
„Augalai kasdien patiria stresą. Lietus, per kaitri saulė, staigūs temperatūrų pokyčiai – visa tai daro poveikį. Šią naujovę galima pavadinti ir antistresantu ar biostimuliatoriumi, kuris padeda augalui tapti atsparesniu, geriau susitvarkyti su nepalankiomis oro sąlygomis“, – pasakojo E.Kapralovas.
Pasak jo, nanotechnologijų ateitis žemės ūkyje priklauso nuo to, kaip šią naujovę praktikoje priims valstybė: „Jeigu negausime reikalingo palaikymo iš valstybės ir iš ūkininkų, po kelių metų toks produktas gali ir dingti. Galioja daugybė apribojimų, trūksta tyrimų. Tačiau vyksta diskusijos ir bandymai. Jų rezultatai ūkininkus džiugina.“
Paklaustas, kaip įsivaizduoja Lietuvos ūkį po 10 metų, specialistas patikino neabejojantis, kad su nanotechnologijomis nutiks tai, kas nutiko su išmaniaisiais telefonais, apie kuriuos prieš 20 metų niekas negalvojo, o šiandien – negali be jų išgyventi.
