Pavojaus varpais skambina pagrindinė Europos ūkininkų sąjunga – „Copa-Cogeca“, paskelbusi išankstinę 156 puslapių ataskaitą.
„Ūkininkai neturėtų mokėti už politinį sprendimą“, – įspėjo „Cogeca“ prezidentas Thomas Magnussonas, turėdamas omenyje po „Brexit“ galinčių atsirasti prekybos kliūčių, tokių kaip muitai, riziką.
Jeigu Londonui ir Briuseliui nepavyks susitarti dėl laisvos prekybos po „Brexit“, likusių 27 ES valstybių narių ūkininkams gali būti ypač sunku eksportuoti į tokią svarbią rinką kaip Didžioji Britanija, kuri yra grynoji importuotoja.
Jeigu Didžioji Britanija iš muitų sąjungos pasitrauks pagal „kietojo“ „Brexit“ scenarijų – o britų premjerė Theresa May neatmeta tokios galimybės, – kainos gali smarkiai pakilti.
Tokiu atveju britų vartotojai greičiausiai pirks mažiau ES žemės ūkio produktų, prie kurių įprato per pastaruosius keturis dešimtmečius.
Pasak ataskaitos autorių, labiausiai nukentės vaisių, daržovių, jautienos, pieno produktų ir vyno gamintojai, nes būtent šie produktai sudaro didelę dalį ES maisto ir žemės ūkio produktų eksporto į Jungtinę Karalystę, kurio metinė vertė siekia 45 mlrd. eurų.
„Copa-Cogeca“ tikisi, kad Europos Komisija (EK) 2019 ir 2020 metų biudžete numatys „tinkamas krizės valdymo priemones“, kad padėtų dėl neigiamų „Brexit“ pasekmių nukentėjusiems ūkininkams.
Jungtinė Karalystė yra grynoji ES žemės ūkio produktų importuotoja.
Derybos dėl „Brexit“ sąlygų prasidės po Didžiosios Britanijos parlamento rinkimų, kurie įvyks birželio 8 dieną.
Su žemės ūkiu susiję klausimai šiose derybose ypač rūpi šešioms ES šalims – Vokietijai, Prancūzijai, Ispanijai, Belgijai, Nyderlandams ir Airijai.
Pavyzdžiui, Airija į Jungtinę Karalystę eksportuoja daugiau kaip trečdalį visų pagaminamų žemės ūkio ir maisto produktų (pernai ši dalis siekė maždaug 37 proc.). Į šią rinką Dublinas išveža daugiau kaip pusę pagaminamos jautienos ir daugiau kaip trečdalį pieno produktų.
Rūpestį kelia ir tai, kad Didžioji Britanija į Europos biudžetą sumoka daugiau negu iš jo gauna. Kaip matyti iš apytikrių skaičiavimų, pagrįstų Didžiosios Britanijos įmoka į ES biudžetą ir biudžeto dalimi, skirta bendrai žemės ūkio politikai, atsirastų maždaug 3 mlrd. eurų spraga.
