Didžioji Europos dalis šiais metais susidūrė su užsitęsusiaisiais sausros laikotarpiais, o Europos Komisija perspėjo, jog dėl klimato pokyčių iki 2030 metų pusėje ES upių baseinų gali smarkiai sumažėti vandens lygis.
„Gėlo vandens ištekliai yra menki, o padėtis darosi vis labiau įtempta“, – pažymėjo Lietuvos deleguotas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę.
„Turime nustoti švaistyti vandenį ir efektyviau naudoti šiuos išteklius, kad galėtume prisitaikyti prie besikeičiančio klimato ir užtikrinti mūsų žemės ūkio saugumą ir tvarumą“, – pridūrė V.Sinkevičius.
Europos Komisijos duomenimis, kasmet ES išvaloma daugiau nei 40 mlrd. kubinių metrų nuotekų, tačiau pakartotinai panaudojama tik 964 mln. kubinių metrų.
Tuo metu tokios šalys ir regionai kaip Izraelis, Kalifornija, Singapūras ir Australija jau turi pažangesnes sistemas, naudojamas nuotekoms nukreipti į ūkius.
Briuselis mano, kad ES narės iki 2025 metų galėtų pakartotinai panaudoti mažiausiai 6 mlrd. kubinių metrų vandens.
Naujas ES reglamentas dėl pakartotinio vandens naudojimo įsigalios nuo 2023 metų birželio mėnesio, tačiau EK nori, kad valstybės narės nelauktų ir imtųsi priemonių panaudoti išvalytą vandenį žemės drėkinimui.
