„Dar turėsime keletą galimybių prie šio plano tobulinimo grįžti, kai Komisija pateiks savo pastabas, ir nenorime atsidurti paskutiniai tarp tų šalių, kuriems būtų užkrauti didžiausi įsipareigojimai“, – pranešime sakė ministras Kęstutis Navickas.
Lietuvos planą EK turi suderinti ir patvirtinti iki 2023 metų pabaigos.
Plane numatyti tiesioginių išmokų ribojimai – 100 tūkst. eurų lubos, o didesnės nei 60 tūkst. eurų išmokos bus mažinamos 85 proc., tačiau bus galima išskaičiuoti darbo užmokestį.
Perskirstymo išmoka, kuri skirta smulkiems ir vidutiniams ūkiams paremti, bus mokama už pirmuosius 50 hektarų ir ne didesniems nei 500 ha ūkiams. Ji sudarys 20 proc. tiesioginių išmokų voko.
Jaunuosius ūkininkus pasieks beveik dukart didesnė parama nei ankstesniu finansiniu laikotarpiu. Didėja parama jų įsikūrimui, siūlomos finansinės inžinerijos priemonės.
ŽŪM taip pat numatė, kad ekologinių ūkių plotai Lietuvoje iki 2027 metų turi siekti 13 proc. visų naudmenų, palyginti su 8 proc. dabar. Dėl to parama ekologiniam ūkininkavimui augs daugiau nei dvigubai.
Susietoji parama, skirta labiausiai ekonomiškai jautriems sektoriams, labiausiai auga pienininkystės, galvijininkystės bei daržovių sektoriams.
Strateginiame plane bent ketvirtadalis lėšų – apie milijardą eurų – skiriama agroaplinkosaugai, atsiranda nauja ekoschemų sistema. Taikydami aukštesnius nei minimalius geros aplinkos agrarinės būklės reikalavimus, ūkininkai gaus papildomas išmokas. Ekoschemos nėra privalomos, galima pasirinkti, o Lietuva ūkininkams siūlo penkias ekoschemas.