B.Markauskas žada, kad visos tam būtinos pataisos bus priimtos Seimo pavasario sesijoje.
„Kad NŽT galėtų tikrinti ir išrašyti pažymas, kiek juridinis ar fizinis asmuo valdo žemės. Pavasarį ketinam pataisas pateikti, kad galėtų žiūrėti į praeitį ir tikrinti, ar žemė nebuvo įsigyjama pažeidžiant įstatymus, ir jeigu būtų nustatyti tokie pažeidimų faktai, kad būtų galima susigrąžinti žemę valstybės reikmėms. Ar būtų išperkama ar atimama, ar kažkokios sankcijos būtų taikomos, dar bus diskusijos. (...) NŽT kreiptųsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo“, – ketvirtadienį Seimo opozicijai priklausančių socialdemokratų frakcijoje sakė B.Markauskas.
Po posėdžio žurnalistams jis sakė, kad NŽT galėtų „tikrinti ir praeities žemės įsigijimo sandorius“, tačiau, anot ministro, iki šiol tarnybai sunku gauti duomenis apie žemės turėtojus, nes trūksta lėšų mokėti Registrų centrui, todėl Vyriausybėje diskutuojama dėl šių duomenų atvėrimo.
„Reikia prieiti prie duomenų – prie registro, prie mokesčių inspekcijos, kad galėtume matyti ne apibendrintus duomenis, o pagal konkrečius fizinius ir juridinius asmenis. Kol kas mums neduoda tiek,“ – teigė B. Markauskas.
Pasak ministro, didžiausios įmonės dabar valdo 6 proc. šalies dirbamos žemės.
„Nėra tų įmonių daug, kurios valdo daugiau negu 500 hektarų, čia susietumas (susijusių asmenų turima žemė – BNS) yra didžiausias problema“, – parlamentarams sakė ministras.
Įstatymai leido susidaryti tokiai situacijai, kai šiandien fiziniai ir juridiniai asmenys gali valdyti žemės daugiau negu 500 ha – negu leido įstatymai.
„Įstatymai leido susidaryti tokiai situacijai, kai šiandien fiziniai ir juridiniai asmenys gali valdyti žemės daugiau negu 500 ha – negu leido įstatymai“, – pridūrė B.Markauskas.
Jis priminė, kad 2003–2006 metais gyventojai galėjo įsigyti iki 300 ha, o įmonės – iki 2 tūkst. ha žemės.
„Vien dėl tokio skirtingo ribojimo buvo, bet dar blogiau, kad nuo 2006 iki 2014 metų visiškai nežiūrima susietumo, ir vienas fizinis asmuo, sakykime, galėjo įsigyti visą eilę juridinių asmenų, kurie turėjo pavyzdžiui 2 tūkst. ha žemės. Turbūt taip ir atsitiko. Ir po 2014 metų ypatingai situacija nepagerėjo, nors buvo įvesti ribojimai dėl susijusių asmenų, bet nebuvo jokios galimybės gauti tą informaciją“, – kalbėjo B.Markauskas.
Anot jo, tik pernai, priėmus įstatymų pataisas dėl kooperatyvų narių ir žemės ūkio bendrovių narių registrų, problema buvo iš dalies išspręsta, tačiau akcijų biržose listinguojamų įmonių savininkai per trumpą laiką gali pasikeisti.
Jis priminė, kad būdamas Žemės ūkio rūmų vadovu, kėlė šį klausimą, kreipėsi į STT, kad būtų aiškinamasi, iš kokių lėšų ir kaip įsigyjama žemės daugiau negu leidžiama.