Škotijoje jauna šeima buvo apsigyvenusi name ant kalvos, kasdien pro langą matydavo mėsinių galvijų bandą, besiganančią aplinkui esančiose pievose. Valdui mėsiniai galvijai ypač patiko dėl savo dydžio ir ramumo.
Jaunos šeimos svajonės išsipildė: prieš ketverius metus jie Dulbių kaime įkūrė savo ūkį, šiandien laiko apie pusšimtį galvijų, deklaruoja 65 ha žemės. Šeima augina du sūnelius – Jokūbą ir Karolį.
Ieškojimų kelias
Kristina pasakojo, kad su Valdu susipažino prieš trylika metų – ji Šiaulių universitete studijavo ekonomikos ir verslo pagrindų pedagogiką. Baigusi mokslus ištekėjo. Sukūrę šeimą planavo gyventi mieste, todėl nusipirko butą Šiauliuose. Jauna šeima neturėjo pinigų, todėl reikėjo imti paskolą iš banko. Kristina juokavo, kad jie išsigando, jog vos ne iki senatvės reikės būti skolingiems ir mokėti bankui. Norėdami kuo greičiau atsiskaityti už paimtą paskolą, nutarė išvažiuoti padirbėti į užsienį. Draugai pasiūlė atvykti į Škotiją. Ten Andruškos plušėjo tris sezonus. Dirbo braškių ūkyje – Kristina sodino daigus, skynė ir pakavo uogas, o Valdas frontaliniu keltuvu vežiojo iš laukų surinktą derlių, rudenį traktoriumi tvarkė tunelius uogoms. Pas Škotijos ūkininkus Andruškos dirbo tris sezonus po devynis mėnesius – nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.
Škotijoje jauna šeima ne tik užsidirbo pinigų, bet ir subrandino daug idėjų, kai ko išmoko. Valdas ir Kristina suprato, kad svetimiems daugiau nugaros nelenks, gyvenimo pradžiai šiek tiek užsidirbo ir gana, reikia patiems imtis savo verslo, kurti savo ūkį, tik tada būsi nepriklausomas ir savarankiškas šeimininkas. Pardavę butą Šiauliuose Andruškos įsikūrė gimtinė-
je – Kruopių seniūnijoje įregistravo savo ūkį, kurio registracijos numeris simbolinis – tūkstantasis. Tada pradedantys ūkininkai turėjo dvi karves Snaigę ir Rugę, tris hektarus žemės ir didelį norą ūkininkauti. Apsigyveno pas Kristinos mamą Kruopiuose, o ūkio centras yra Dulbių kaime, kur gyvena Valdo tėvai.
Plėtros kliūtis – mažos supirkimo kainos
Užsienyje uždirbtus pinigus Kristina ir Valdas paskyrė ūkiui įkurti. Įsigijo žemės, nusipirko technikos. Ūkininkavimo pradžioje padėjo ir abiejų artimieji: Valdo tėvai dovanojo 10 ha dirbamosios žemės, o Kristina paveldėjo 20 ha žemės. Nutarė auginti mėsinius galvijus. Kadangi grynaveisliai mėsiniai galvijai gana brangūs, patys pradėjo auginti mišrūnes telyčaites, dar įsigijo pieninių buliukų, kad turėtų, ką parduoti. Banda kasmet didėjo.
Abu šeimininkai bando spėti, kiek galėtų sverti jų Snaigė. Gal apie tūkstantį kilogramų? Graži ir galinga karvė.
Darganotą rytą abu šeimininkai „ŪP“ kartu su Akmenės r. savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Gražina Gauronskiene pakviečia važiuoti į ganyklą pasižiūrėti jų galvijų bandos. Tolokai nuo gyvenvietės ganosi apie pusšimtis Andruškų galvijų, pusė jų – mėsiniai, o bandai didinti laiko telyčių. Ant kalvelės po medžiais stovi galiūnai: ramūs, nelaksto po ganyklą, tik aplinkui šeimininkus palengva pralinguoja ir vėl sustoja. Valdas šypteli – vos ne škotiškas vaizdelis. Kristina parodo pačią didžiausią bandos karvę Snaigę, nuo kurios nė per žingsnį neatsitraukia trijų savaičių veršiukas. Abu šeimininkai bando spėti, kiek galėtų sverti jų Snaigė. Gal apie tūkstantį kilogramų? Graži ir galinga karvė. Kristina pasakojo, kad jie augina mišrūnus, turinčius ir šarolė veislės, ir belgų mėlynųjų kraujo. Dar laiko ir melžiamą karvę, kad šeimos stalui turėtų pieno, sūrių, varškės, grietinės ir sviesto.
Ekonomikos ir verslo pagrindų specialybę studijavusi Kristina pritaiko savo žinias – dabar yra savo ūkio ekonomė ir vadybininkė. Ūkio finansus tvarko buhalterė. Kristina sakė, kad skaičiuok neskaičiavęs, bet grynojo pelno nedaug lieka, nes mėsos supirkimo kainos mažos, todėl užaugintus galvijus stengiasi parduoti tiems pirkėjams, kurie pasiūlo didesnę kainą, arba tada, kai rinkoje yra didesnė mėsos paklausa. Valdas tvirtino, kad kol kas didesnės ūkio pajamos gaunamos ne iš mėsinių galvijų, o iš javų – savo ūkyje auginamų kviečių, miežių, žirnių.
Gyvenimo kaime privalumai
Kristina ir Valdas nesigaili, kad pasirinko gyvenimą kaime. Taip, tenka sunkiai plušėti, ypač daug darbų pavasarį ir vasarą, nedidelės žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos, bet smagu, kad patys gali viską nuspręsti ir planuoti savo veiklą. Tolima vizija – įkurti mėsos cechą, tada patys be tarpininkų galės parduoti mėsą.
Andruškos gali pasidžiaugti per ketverius metus nuveiktais darbais. Parengę verslo projektą sulaukė finansinės paramos ūkiui įkurti. Už gautus pinigus įsigijo naują traktorių, krautuvą, dabar daug spartesnis jų darbas. Gyvenimas kaime turi daug privalumų, sako Kristina. Didelė erdvė, grynas oras, nėra jokios įtampos ir spūsties, kokią miesto gyventojai kasdien patiria. Ir bene didžiausias gyvenimo kaime privalumas – šeima turi galimybę valgyti sveiką, pačių užaugintą maistą: daržoves, mėsą, pieno produktus. Net miltų susimala iš savo ūkyje užaugintų grūdų.
Kai baigiasi didieji ūkio darbai, jaunieji ūkininkai turi daugiau laisvesnio laiko pramogoms. Tada jie važiuoja į miestą žiūrėti spektaklių, klausytis koncertų. Valdas yra aistringas medžiotojas. Kristina daug laiko praleidžia su sūneliais: Jokūbui jau ketveri, o Karoliui – pusantrų metų. Vakarais jiems skaito pasakas, o sekmadieniais kepa tradicinius blynus. Stengiasi nepamiršti svarbių šeimos datų. Kristinai patinka siuvinėti, skaityti knygas.
Akmenės r. savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėja G. Gauronskienė „ŪP“ sakė, kad Lietuvos kaimą naujam gyvenimui prikelti gali tik tokie darbštūs jauni žmonės. Gerai, kad Kristina ir Valdas nepasiliko gyventi užsienyje, neapsigyveno mieste, o sugrįžo į gimtinę ir sėkmingai kuria savo ateitį. Pasak vedėjos, tokie darbštūs jaunieji ūkininkai yra kaimo ateitis ir pasididžiavimas.
