„Vertinu (protestą – BNS) kaip nuomonės išsakymą, ir ši nuomonė išties teisinga, nes pirmasis biudžeto pasiūlymas, kurį gavome visos šalys, išties mus nustebino, ypač Lietuvą ir mūsų regioną. Tai, ką suderėjome prieš 7 metus ir ką turėtų gauti mūsų valstybės žemdirbiai 2020 metais, dar gerokai atsiliekame“, – LRT televizijai sakė prezidentė, Briuselyje dalyvaujanti Europos Vadovų Taryboje.
Anot jos, po beveik 15 metų narystės ES Lietuvos žemdirbiai privalo gauti ES šalims mokamą vidurkį arba bent jau artėti prie jo.
„Realiai nevykdomas pažadas, vienbalsiškai suderėtas Europos Taryboje – pasirašyta, prabalsuota, ratifikuota. 7 metų biudžeto paketo dalis dėl žemės ūkio paramos nėra vykdoma iki šiol, o nauji pasiūlymai nuo tos nevykdytos sumos prasideda, iš tai yra visiškai nepriimtina“,– teigė D.Grybauskaitė.
Ji taip pat pabrėžė, kad jei Didžioji Britanija išstos iš ES be susitarimo, bendras ES biudžetas sumažės apie 15 mlrd. eurų kasmet, o tai gali sumažinti finansavimą visoms sritims – ne tik žemės ūkiui, bet ir struktūriniams fondams.
Prezidentės teigimu, šiuo metu Taryboje apie žemės ūkį nediskutuojama, tačiau žemdirbių išsakyta pozicija – svarbi.
„Viskas priklauso nuo politinės valios ir pasirengimo, bet labai didelė rizika, jei užsitęs derybos dėl „Brexit“, kad Europos biudžeto 7 metų derybos gali prasidėti jau su kitu parlamentu ir baigtis vėliausiai 2020 metų kovą“, – teigė D.Grybauskaitė.
Lietuvos žemdirbiai, reikalaudami didesnių ES tiesioginių išmokų, ketvirtadienį 15 val. Briuselyje rengia protesto akciją. Be Lietuvos, joje dalyvauja Lenkijos, Latvijos ir Čekijos žemdirbių atstovai.
2013 metais Europos Vadovų Taryboje buvo sutarta, kad 2019 metų pabaigoje Lietuvos ūkininkai gaus ne mažiau nei 196 eurus už hektarą. Šiuo metu ūkininkai gauna 170 eurų, o Europos Komisijos siūlymu, 180 eurų Lietuva gaus tik 2027 metais.
