Šalies vadovė paragino Lietuvos Vyriausybę kuo greičiau kreiptis į Briuselį. Jos teigimu, „kažkokia parama tikrai bus“.
„Kalbėjome, kokios galimybės yra, kad Lietuvos ūkininkai galėtų gauti papildomos paramos. Visiškai aišku, kad kiekviena Vyriausybė turi suformuluoti labai pagrįstus reikalavimus ir prašymus ir tokią galimybę taip pat turi ir Lietuvos Vyriausybė, ir be jokios abejonės Europos Komisija svarstys. Taigi, kviečiu tikrai mus mažiau kalbėti, o greičiau suformuluoti poreikius ir kreiptis į Europos Komisiją ir tikrai kažkokia parama tikrai bus. Kokia – spėlioti per anksti, bet reikėtų jau nuo kalbų prie darbų“, – po susitikimo su EK pirmininku sakė D.Grybauskaitė. Jos garso įrašą išplatino Prezidentūra.
Dėl liūčių padarytų nuostolių daugiau nei dešimtyje Lietuvos savivaldybių šiuo metu paskelbta ekstremali situaciją. Kitą savaitę ekstremalią situaciją ketinama paskelbti visoje šalyje. Pirminiais Žemės ūkio ministerijos duomenimis, žemdirbių nuostoliai dėl liūčių gali siekti apie 40 mln. eurų, tačiau Žemės ūkio rūmai skaičiuoja, jog jie gali siekti apie 180 mln. eurų.
D.Grybauskaitė ir J.C.Junckeris susitiko Taline, kur vyksta ES viršūnių susitikimas.
Kalbėjosi ir apie elektros tinklų sinchronizaciją
Anot Prezidentūros pranešimo, D.Grybauskaitė taip pat siekė Europos Komisijos palaikymo dėl elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa.
Baltijos šalys nori per artimiausią dešimtmetį savo tinklus atjungti nuo posovietinės energetinės sistemos ir sinchronizuoti su Europos elektros energetikos sistema. Taip tikimasi sumažinti priklausomybę nuo Rusijos.
Tačiau ši iniciatyva pastaruoju metu susiduria su sunkumais, nes Lietuva, Latvija ir Estija nesutaria, kokiu būdu susijungti su Vakarų Europos tinklais. Lietuva siūlo naudoti dabar esančią elektros jungtį su Lenkija, tačiau Latvija ir Estija, motyvuodamos saugumo reikalavimais, reikalauja tiesti antrąją liniją. Estija taip pat svarsto, kad Baltijos šalys galėtų prisijungti prie Šiaurės šalių sistemos per Suomiją.
Nerandant kompromiso, Lietuvos vadovai neseniai perspėjo kaimynus, kad nelauks jų sprendimo ir savarankiškai sinchronizuos elektros tinklus su Lenkija dvišaliu pagrindu.
Tam, kad sprendimai nebūtų atidėliojami, būtinas ir Europos Komisijos palaikymas.
„Laiko delsti nėra – galimybė pretenduoti į europines lėšas dar šiame ES biudžete priklauso nuo gebėjimo susitarti ir skubiai parengti būtinus projektus. Tam, kad sprendimai nebūtų atidėliojami, būtinas ir Europos Komisijos palaikymas“, – teigiama Prezidentūros pranešime.
D.Grybauskaitė per susitikimą su Europos Komisijos pirmininku taip pat iškėlė klausimą dėl Baltarusijos atominės elektrinės saugumo ir aptarė galimybę ES mastu įtvirtinti europinių standartų taikymą trečiosioms šalims. Prezidentė akcentavo Lietuvos siekį užsitikrinti ES paramą Ignalinos atominės uždarymo darbams naujame ES biudžete po 2020 metų, rašoma pranešime spaudai.
Rezervo lėšos – teisinėms konsultacijoms
„Jei paimtume grynai Vyriausybės rezervą, apie 1,5 mln. eurų, tai iš to rezervo tikrai nebus atlyginti nuostoliai, neįmanoma tiesiog. Tačiau šis rezervas bus atvertas, jei surasime poreikį, kokiu būdu galėtume palengvinti ūkininkams naštą“, – po susitikimo su ūkininkais Ukmergėje penktadienį sakė S.Skvernelis.
„Dėl rezervo galbūt kažkas puoselėja tam tikras viltis, kad Vyriausybė turi sukaupusi sandėlyje daug daug eurų ir laukia dabar, kada galėtų kažkam iš to rezervo paimti ir sumokėti“, – pridūrė premjeras.
Ministras pirmininkas teigė, kad vienas būdų, kaip panaudoti rezervo lėšas ir padėti ūkininkams – kompensuoti teisines konsultacijas, derantis su supirkėjais.
„Galbūt reikalinga kvalifikuota teisinė pagalba, mes galėtume ieškoti teisinių būdų kompensuoti būtent tokio būdo išlaidas, nes ta suma tokia, kad vieną rajoną atskirą paėmus net trečdaliui nebūtų kompensuota, o rajonas ne vienas – koks 13 (labiausiai nukentėję rajonai – BNS). Todėl reikia, kad investicija iš rezervo paliestų visus“, – teigė S.Skvernelis.
Penktadienį jis taip pat minėjo, kad dėl kompensacijų bus kreipiamasi į Europos Komisiją, tačiau jis nebuvo tikras, ar Briuselis skirs lėšų, mat nuo sausros nukentėjusiai Pietų Europai Komisija nepadėjo. Kita vertus, S.Skvernelis teigė, kad Lietuva gauna mažesnę paramą nei senosios ES narės, todėl tai gali tapti argumentu, prašant kompensacijos.
Mes galime bandyti Komisiją įtikinti, kad kompensacija turi būti suteikta.
„Mes turime išnaudoti visus šansus, visas galimybes ir tą reikia daryti, ir jeigu reikės, galime vykti kartu su ministru ir kalbėtis apie šitą situaciją, kad kompensacijos būtų išmokėtos. Kiek tai yra realu – nežinau, mes diskutavome. Pietų Europa šiandien (išgyvena) didžiulę sausrą ir tos kompensacijos negavo, bet yra tam tikri niuansai, kuriuos mes vis dar turime, nevienoda parama žemės ūkio sektoriui. Mes galime bandyti Komisiją įtikinti, kad kompensacija turi būti suteikta“, – aiškino jis.
Pasak premjero, biudžeto sandaros įstatymas numato, kad Vyriausybės rezervą sudaro ne daugiau kaip 1 proc. bendros asignavimų sumos, o metų pabaigoje jame yra tik likutis.
Nuo spalio 16-osios žemdirbiams – avansai
S.Skvernelis tikino matantis būtinybę steigti rizikos fondą, prie kurio galėtų prisidėti ir valstybė.
„Žiūrint į ateitį, taip, tam tikras rizikos fondas turės būti formuojamas, tai yra solidarumas. Matyt, labai priešintis tam nėra argumentų, valstybė solidariai gali prisidėti, nes, kaip ir minėjau, gamta yra tiek nenuspėjama, kad kažkuris iš sektorių vis tiek į tą rizikos fondą galėtų pretenduoti“, – tikino S.Skvernelis.
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas teigė, kad pirmadienį bus siūloma skelbti ekstremalią situaciją visoje šalyje.
„Premjeras ir aš pirmadienį per ekstremalių situacijų tarybos posėdį pasakysiu, kad premjero yra tokia pozicija, kad turėtų būti skelbiama ekstremali situacija, ir tai mums irgi yra svarbu, kreipiantis į Europos Komisiją“, – susitikime su ūkininkais teigė B.Markauskas.
B.Markauskas ES paramos nesitiki
Anot jo, nuo nuo spalio 16 dienos bus pradėtos mokėti avansinės išmokos žemdirbiams.
„Esame sutarę su nacionaline mokėjimų agentūra, kad spalio 16 dieną pradėsime mokėti avansinius mokėjimus ir jie sudarys 70 proc., o kalbėjome su departamentu, kad, ko gero, bus galimybė sumokėti visą nacionalinę paramą už karves, už mėsinius galvijus iki Naujų metų“, – tikino žemės ūkio ministras.
S.Skvernelis tikino matantis būtinybę steigti rizikos fondą, prie kurio galėtų prisidėti ir valstybė.
„Žiūrint į ateitį, taip, tam tikras rizikos fondas turės būti formuojamas, tai yra solidarumas. Matyt, labai priešintis tam nėra argumentų, valstybė solidariai gali prisidėti, nes, kaip ir minėjau, gamta yra ant tiek nenuspėjama, kad kažkuris iš sektorių vis tiek į tą rizikos fondą galėtų pretenduoti“, – tikino S.Skvernelis.
B.Markauskas taip pat nededa daug vilčių, kad Lietuva gaus Europos Sąjungos paramos, ir šią savaitę pasiūlė steigti žemdirbiams skirtą rizikos valdymo fondą.
Dėl liūčių padarytų nuostolių 11-oje savivaldybių šiuo metu paskelbta ekstremali situaciją.
Preliminariais Žemės ūkio ministerijos duomenimis, žemdirbių nuostoliai dėl liūčių gali siekti apie 40 mln. eurų, tačiau Žemės ūkio rūmai skaičiuoja, jog jie gali siekti apie 180 mln. eurų.
