Stebėjo orų prognozes ir puolė saugoti kopūstų
Praėjusią savaitę buvo skelbta, kad dėl trumpam užklydusių šalnų daugeliui ūkininkų nušalo pasodinti cukriniai runkeliai, vasarinis rapsas, miežiai. Nuostolių dėl staigių orų permainų patyrė ir braškių augintojai bei sodininkai – šalnos nušaldė obelų žiedus ir pražudė būsimą lietuviškų obuolių derlių.
Nuostolių dėl staigių orų permainų patyrė ir braškių augintojai bei sodininkai – šalnos nušaldė obelų žiedus ir pražudė būsimą lietuviškų obuolių derlių
Kaišiadorių rajone ūkininkaujantis Artūras Drapanauskas šiomis dienomis pluša laukuose. Jis sako, kad praėjusiais metais moliūgus sėjo kiek anksčiau, o šiemet dėl įšalusios žemės darbus teko kiek atidėti.
„Moliūgams buvo per šalta žemė. Dabar atšilo, stebime orų prognozes, matome, kad dar labiau šils, todėl pradėjome sėti. Jei žemė per šalta – moliūgai nesudygs, nes sėkla supus, nebent jau daigus sodintume šiltnamyje ar kitur. Šalnos vienaip ar kitaip pakoregavo planus, tačiau dabar tai neturi didelės reikšmės“, – portalui LRT.lt kalbėjo A. Drapanauskas.
Šakių rajono ūkininkas Alvydas Drevininkaitis, kurio aruoduose būna gausu bulvių, morkų, burokų bei kopūstų, irgi visai geros nuotaikos. Jis teigia taip pat stebėjęs orų prognozes, o kopūstus per šalnas puolė dengti agroplėvele.
„Nenušalo daržovės, daug ankstyvų neturėjau pasėjęs. Kopūstus pasodinau anksti, tai per šalčius dengiau agroplėvele. Dėkui Dievui, viskas gražiai išsilaikė, bet plėvelės dar nenudengiau. Jei būčiau apskritai nedengęs – visas derlius būtų nuėjęs perniek“, – sako ūkininkas.
Jis pasakoja, kad daržoves pradėjo sodinti paskutinėmis balandžio dienomis, todėl dar mažai kas išdygę. „Žinoma, dabar jau laukiu, kada išdygs. Jei būtų buvę šilta, būtų lindę lauk, o kol kas yra žemėje. Dabar, kai orai pagerėjo, reikia tikėtis, kad pradės dygti“, – teigia A. Drevininkaitis.
Nesutaria, ar keisis kainos
Savo ruožtu Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas pastebi, kad ne kiekvienas ūkininkas per šalčius apdengė augalus.
„Tie, kurie apdengė, turės mažesnių nuostolių, o tie, kurie apskritai neapdengė, jų tikrai neišvengs“, – portalui LRT.lt komentavo J. Talmantas.
„Tik kainos gali padidėti vartotojams, jei paklausa vietos ir aplinkinėse rinkose bus, o pasiūlos daug nebus“, – priduria pirmininkas
Tačiau, anot J. Talmanto, dažnas šalies ūkis augina daržoves, didelė dalis derliaus esą eksportuojama, todėl vietos rinka daržovių neturėtų pristigti. „Tik kainos gali padidėti vartotojams, jei paklausa vietos ir aplinkinėse rinkose bus, o pasiūlos daug nebus“, – priduria pirmininkas.
Tačiau Šakių rajono ūkininko A. Drevininkaičio skaičiavimu, daržovių kainos turėtų laikytis panašios į tas, kurios buvo praėjusiais metais. „Jei rinka perpildyta, kaip kartais būna, tai kainos net stipriai krinta, bet jos jau nusistovėjusios kelerius metus, todėl turėtų būti panašios kaip ir pernai“, – sako ūkininkas.
Kenkia kaip ir stresas žmogui
Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto docentė Audronė Žebrauskienė teigia, kad jos pirmasis smidrų derlius nušalo, tačiau jau laukia kito derliaus.
„Tikrai negirdėjau, kad ūkininkai turėtų problemų dėl daržovių nušalimų. Svogūnai tikrai nenušalo, nes nebijo šalnų. Morkos, burokėliai yra tos daržovės, kurios pakelia trumpas šalnas, tik priklauso, kokio dydžio buvo išaugę daigeliai. Vieninteliai galėjo nušalti kopūstų daigai, bet jei ūkininkai spėjo uždengti, tai reikia tikėtis, kad nenušalo. Iš tiesų net kopūstai yra atsparūs šalnoms, jiems nėra labai pavojingos trumpalaikės šalnos“, –LRT.lt teigė ASU docentė.
Be to, pasak A. Žebrauskienės, ūkininkai stebi orų prognozes ir, kai žadamos 5 laipsnių šalnos, daigus apdengia.
Tuo metu Ūkininkų sąjungos pirmininkas J. Talmantas mano, kad šalnos pavojingos visoms daržovėms. „Daržininkai pradeda daržoves sodinti gegužės 5–10 dienomis, dažniausiai sodinami daigai šiltnamiuose, todėl didelių temperatūrų svyravimų jie bijo. Kaip ir stresas kenkia žmogui, taip ir šalnos kenkia augalui“, – aiškina J. Talmantas.
