3–4 kartus didesnis derlingumas
Šalies daržovių augintojų sostine vadinamas Kėdainių regionas turi kuo didžiuotis, čia jau veikia pagal naujausią technikos žodį suprojektuotas 3,2 hektarų ploto šiltnamių kompleksas. Jame integruotos pažangiausios sistemos leidžia visiškai automatizuoti augimo procesą. Kompiuterių valdomi prietaisai reguliuoja oro temperatūrą bei drėgnumą, saulei ėmus kaitinti, automatiškai užtraukiamos specialios užuolaidos, atveriami stoglangiai. Šaltuoju metų laiku šilumą augalams tiekia šildymo sistemos, naudojančios gamtines dujas.
Autonomiškai funkcionuojančios laistymo sistemos naudoja nuo stogų surenkamą lietaus bei gręžinio vandenį. Matuojant įvairius parametrus patiekia tiek vandens, kiek jo būtina augalams augti. Taip išvengiama jų perlaistymo ar dehidratacijos.
Kitaip tariant – pasitelkus naujausius mokslo bei technikos pasiekimus pasiekiamas ypač aukštas derlingumas, kuriam nė iš tolo neprilygsta tradiciniai, plastiko plėvele dengti šiltnamiai.
„Per 30 metų sukauptą patirtį perkėlėme į modernius šiltnamius, investavome į naujausias technologijas. Jomis pasiekiame 3–4 kartus didesnį derlingumą nei tradiciniuose šiltnamiuose. Kvadratiniame metre vienu derliumi užauga 60 kilogramų pomidorų bei agurkų“, – „Rinkos aikštei“ sakė kompleksą valdančios uždarosios akcinės bendrovės „Agrošiltnamiai“ direktorius Kęstautas Valevičius.
Investuoja į darbuotojų gerovę
Antradienį surengtoje atvirų durų dienoje dalyvavo per šimtą svečių. Politikai, prekybos tinklų atstovai, daržovių augintojus vienijančių organizacijų atstovai, bankininkai galėjo įsitikinti, kaip praktikoje funkcionuoja pažangiausių technologijų bei gamtos sinergija.
Sveikindamas sėkmingai projektą įgyvendinusius verslininkus savivaldybės tarybos narys Viktoras Muntianas pabrėžė, jog šis šiltnamių kompleksas – pirmoji tokio masto investicija Kėdainių rajone per pastarąjį dešimtmetį.
Šingalių kaimo laukuose iškilęs „Agrošiltnamių“ kompleksas – viena didžiausių pastarojo metų investicijų Kėdainių rajone. Per 5,5 mln. eurų kainavusiame šiltnamių komplekse, kurio statybos projektą finansavo „Šiaulių bankas“, investuota daugiau kaip 2,88 mln. eurų Europos Sąjungos paramos lėšų, sukurta 50 naujų darbo vietų.
Pasak sėkmingą projektą įgyvendinusios bendrovės vadovo – šiltnamių verslas generuoja nemažą pridėtinę vertę, 1 hektaras sukuria apie 20 darbo vietų, o mokesčių pavidalu valstybei per metus sumokama apie 140 tūkst. eurų.
„Ypač didelį dėmesį skiriame darbuotojų gerovei. Jų patogumui įrengėme dušus, valgyklą, buitines patalpas, tad ir darbo našumas nepalyginamai didesnis“, – minėjo bendrovės „Agrošiltnamiai“ vadovas Kęstautas Valevičius.
Šalies daržovių augintojų sostine vadinamas Kėdainių regionas turi kuo didžiuotis, čia jau veikia pagal naujausią technikos žodį suprojektuotas 3,2 hektarų ploto šiltnamių kompleksas.
Šiuo metu komplekse auginama net 13 skirtingų veislių pomidorų. Prioritetas teikiamas išskirtinėmis skonio savybėmis pasižyminčių sultingų, daug didesnių nei atvežtiniai pomidorų veislėms. Šiais metais šiltnamyje buvo pasodinti trumpavaisiai agurkai, tačiau ateityje ketinama persiorientuoti į ilgavaisių agurkų auginimą.
„Renkamės tik pačias geriausias, išbandytas veisles. Dirbame ir sėklininkystės versle, esame Olandijos bendrovės „Syngenta“ produkcijos platintojai, tad naudojamės sukaupta ilgamete patirtimi. Mūsų tikslas – vidaus rinkai patiekti kokybišką, lietuvišką produkciją. Tikiu ir žinau, jog Kėdainiai dar ilgai išliks šalies agurkų sostine“, – akcentavo Kęstautas Valevičius.
Atsivers didžiųjų Europos šalių rinkos
Šiuo metu apie 60 procentų Šingalių kaime užaugintos produkcijos realizuojama vidaus rinkoje, sudarytos sutartys su didžiausiais šalies prekybos tinklais.
Pasak Kęstauto Valevičiaus, produkcijos saugojimui bei logistikai skiriamas ypač didelis dėmesys, stengiamasi, kad nuskinti pomidorai jau tą pačią dieną pasiektų prekybos tinklų parduotuves.
Už šalies ribų šiuo metu išgabenama apie 40 procentų produkcijos, tačiau artimiausiu metu eksporto mastai turėtų gerokai padidėti, tikėtina, viršyti realizacijos vietos rinkoje apimtis.
„Ruošiamės gauti Global G.A.P. sertifikatą, o tai leis savo produkciją pardavinėti visoje Vidurio Europoje, tokiose šalyse, kaip Vokietija, Austrija. Todėl ateityje eksportui atsivers ir itin aukštus kokybinius reikalavimus vaisiams bei daržovėms keliančių, šio sertifikato reikalaujančių šalių rinkos“, – neabejojo verslininkas.
Kęstautas Valevičius pripažino – gauti Global G.A.P. sertifikatą labai sunku. Vertinant daugybę faktorių, didelis dėmesys kreipiamas ne tik į produkcijos ekologiškumą, bet ir į darbuotojams sukuriamas sąlygas. „Agrošiltnamių“ vadovas akcentavo, jog sertifikatas, kuriam gauti užsibrėžtas strateginis tikslas, liudija, jog produkcija atitinka aukščiausius kokybinius Europos Sąjungos šalių bei Jungtinės Karalystės reikalavimus.
Kenkėjus naikins vabzdžiai
Sėkmingai į šiltnamininkystės sektorių investuojanti bendrovė „Agrošiltnamiai“ naujajam kompleksui apšildyti naudoja nuosavą, net 9,6 megavatų galingumo dujomis kūrenamą katilinę. Jos generuojamos galios pakaktų apšildyti visam Kėdainių miestui.
Anot Kęstauto Valevičiaus, visgi tai gana brangus šildymo būdas, išlaidos energetikai sudaro didžiąją dalį visų gamybos kaštų.
„Planuojame panaudoti alternatyvius energijos šaltinius, pastatyti biokuru kūrenamą katilinę ar kogeneracinę elektrinę“, – sakė „Agrošiltnamių“ vadovas.
Sėkmingai veikiančios bendrovės perspektyviniuose planuose – naujame šiltnamių komplekse maksimaliai sumažinti cheminių augalų apsaugos priemonių naudojimą. Ketinama atsigabenti ir šiltnamiuose paleisti specialių vabzdžių, kurie gaudo kenkėjus.
„Lietuvos klimatas iš dalies šaltas, mažiau kenkėjų, todėl pomidorai šiltnamiuose purškiami penkis kartus mažiau, nei tai daroma Ispanijoje. O pradėjus naudoti natūralias kovos su kenkėjais priemones, vabzdžius, mūsų auginama produkcija taps dar ekologiškesnė“, – ateities planais dalijosi Kęstautas Valevičius.
