Iš kartos į kartą
Prieš ketverius metus į Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą Europos Komisija įtraukė Daujėnų naminę duoną kaip Saugomą geografinę nuorodą. Ši duona ypatinga tuo, kad gaminama namų ūkyje laikantis tradicinio metodo – ruginių miltų tešla rauginama lėtai savaiminiu raugu mediniame duonkubilyje.
„Mūsų kepamos duonos gamybos būdas perduodamas iš kartos į kartą. Ją kepė močiutė, mama, kai įkūriau savo verslą, panorau atgaivinti šią tradiciją. Prieš daugiau nei dešimtmetį tikros naminės duonos parduotuvėse nebuvo, tad nusprendžiau tokią kepti“, – sakė 1995 m. Pasvalio rajone, Daujėnuose, individualią įmonę „Saimeta“ įkūrusi Vitalija Stankevičienė.
Pasklinda kvapas
Moteris prisipažino, kad atgaivinti, kaip šeimoje buvo kepama tradicinė ruginė duona, nebuvo lengva. „Kai gyvenau su motina, minkydavau tešlą, bet vėliau visa tai pasimiršo. Prisiminti padėjo kaimo močiutės“, – prisiminė duonos, pyrago ir konditerijos gaminių gamyba ir prekyba užsiimančios įmonės vadovė.
Anot jos, gaminant šią duona naudojamos tik natūralios žaliavos, ji būtinai rauginama mediniuose kubiluose ir kepama tik iš ruginių miltų. „Mūsų duonos išskirtinis ženklas – prapjovus kepalą visoje patalpoje pasklinda kvapas. Jeigu duonos riekė nekvepia, reikėtų suabejoti, ar ji tikrai natūrali naminė“, – V.Stankevičienė patarė, kaip atpažinti tikrą duoną.
Pirkėjai dar labiau vertina
Daujėnų naminė duona yra pelniusi daugybė apdovanojimų ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėse mugėse, parodose, o įmonės vadovė sulaukusi daug gerų žodžių ir paskatinimų. Ji sakė, kad Daujėnų naminė duona nuo pat pradžių buvo mėgstama pirkėjų, bet suteikus Saugomų geografinių nuorodų ženklą ją imta dar labiau vertinti.
„Kai tik gavome tą ženklą, iškart pirkėjai labai juo domėjosi. Bet ilgainiui, matyt, prisimiršta, ką tas ženklas reiškia. Reikia nuolat reklamuoti ir priminti. Tačiau yra nuolatinių pirkėjų, kurie visada perka mūsų ruginę duoną“, – kalbėjo V.Stankevičienė.
Ne vienas Daujėnų naminės duonos kepalas iškeliavo į užsienį, šią ES pripažinimo sulaukusią ruginę duoną ragavo ne vienas garbus Lietuvos valstybės svečias. „Vienas amerikietis sakė, kad mūsų duoną mažomis riekelėmis susipjaustė, užsišaldė ir rytais valgė ir lietė lyg kokią relikviją iš Lietuvos“, – pasakojo įmonės vadovė.
Remia kontrolės ir sertifikavimo išlaidas
Iš lietuviškų produktų ES lygiu yra pripažinti Lietuviškas varškės sūris, Daujėnų naminė duona, midus „Stakliškės“, Seinų–Lazdijų krašto medus, Žemaitiškas kastinys, Lietuviškas skilandis ir sūris „Liliputas“.
Nuo rugpjūčio 1 d. iki spalio 31 d. galima teikti paraiškas pagal KPP priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“, kuri remia gamintojus, dalyvaujančius ES pripažintų produktų kokybės ir ekologiškų produktų kokybės sistemose.
Kokybiško maisto gamintojams parama teikiama ne ilgiau kaip penkerius metus. Yra nustatyta didžiausia galima paramos suma vienai žemės ūkio valdai per metus. Ekologiškų produktų kokybės sistemos dalyviams – 2998 eurai, ES pripažintų produktų kokybės sistemų dalyviams – 2776 eurai.
Remiamos yra kokybiškų produktų gamybos kontrolės ir sertifikavimo, jų laboratorinių tyrimų ir įsitraukimo į kokybės sistemą išlaidos: sertifikavimo arba kontrolės institucijos mokestis, kanceliarinių prekių, smulkios biuro ir kompiuterinės įrangos įsigijimo (iki 100 eurų per metus), etiketės ir (ar) prekinės pakuotės dizaino sukūrimo, reklaminio stendo, reklaminių juostų, lipdukų ir pan. sukūrimo ir įsigijimo (iki 1000 eurų per visą paramos įgyvendinimo laikotarpį) ir kt. Taip pat finansuojami metiniai įnašai už dalyvavimą remiamoje kokybės sistemoje.
Visą informaciją apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramą žemės ūkiui ir kaimui galite rasti čia: www.zum.lrv.lt ir www.ismanuskaimas.lt
