Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros vedėjas Vaclovas Bogužas:
„Ateityje atsiras daugiau deklaruotų kraštovaizdžio elementų. Kadangi šiemet jų deklaravimas yra naujovė, dauguma ūkininkų dar nespėjo įvertinti priemonės naudingumo. Nors kraštovaizdžio elementai prisideda prie sveiko dirvožemio formavimo ir gausesnio derliaus, žmonės kol kas į juos žiūri, kaip į beverčius. Turbūt didelė dalis jų taip ir liko nedeklaruota – ir net ne mažų, taškinių, bet ir didelių. Netolimoje ateityje, manau, situacija pasikeis“, – įsitikinęs V.Bogužas.
Mokslininkas nepraranda optimizmo ir tikisi, kad ūkininkams supratus, ką ir kaip galima daryti bei kokią naudą atneša kraštovaizdžio elementų deklaravimas, priemonės populiarumas išaugs.
Nebuvo privalomi
Žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė:
„Norėčiau apibendrinti, kodėl šiemet ūkininkai nesirinko deklaruoti kraštovaizdžio elementų. Tai buvo visiškai nauja priemonė. Visiems – tiek mums, tiek kitoms institucijoms, kurios dalyvavo deklaravime, tiek ūkininkams, žinoma, ir seniūnijų darbuotojams – taip pat labai svarbiai grandžiai, šis periodas buvo mokymosi.
Sutinku, kad galbūt galėjome geriau pasiruošti. Tam tikras problemų sprendimas atsirado jau vykstant deklaravimui. Manau, kad per šio deklaravimo patirtį pamokos bus išmoktos, tad kitais metais ir sistemos bus geriau pritaikytos, ir reikalingi įrankiai sukalibruoti, kad rezultatas būtų geresnis“, – padėtį analizuoja K. Simonaitytė.
Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos vadovas Tautvydas Beinoras pritaria patarėjai ir spėja, kad pagrindinė priežastis, kodėl žmonės nesirinko kraštovaizdžio elementų, buvo ta, kad galbūt ne visus ūkininkus pasiekė aktuali informacija ir pritrūko supratimo, kam tai naudinga, kodėl to reikia. Be to, šiemet dar nebuvo reikalavimo nustatyti apsaugos juostų palei melioracijos griovius. Ateityje, jeigu šis reikalavimas bus, deklaruotų kraštovaizdžio elementų tikrai padaugės.
Ministro patarėja pabrėžia – labai svarbu įvertinti, kad šiemet ūkininkai neprivalėjo deklaruoti kraštovaizdžio elementų.
Ministro patarėja pabrėžia – labai svarbu įvertinti, kad šiemet ūkininkai neprivalėjo deklaruoti kraštovaizdžio elementų.
Visa sistema paremta geros agrarinės būklės reikalavimais, ir kraštovaizdžio elementų „8 GAAB“ dar nebuvo privaloma laikytis (plačiau apie aplinkosauginius reikalavimus - čia.). Manoma, kad kitais metais, kai prievolė įsigalios, ūkininkams bus naudinga deklaruoti kraštovaizdžio elementus, nes norėdami gauti bazines išmokas, privalės deklaruoti tam tikrą kraštovaizdžio elementų procentą.
Lietuva yra pasirinkusi kelią, kur bus galimos kelios galimybės, mažiausiai bus galima surinkti 4 proc. negamybinių plotų.
Ministro patarėja K.Simonaitytė:
„Prieš kitų metų deklaravimą kalbėsime dar daugiau, pasakosime apie galimus naudingus variantus (kombinacijas), aiškinsime kokios būtinos sąlygos ir reikalavimai sėkmingam kraštovaizdžio elementų deklaravimui.
Kitas dalykas – paviršinių vandens telkinių apsauginės juostos. Šiais metais ir „4 GAAB“ galiojo ne visa apimtimi – 3 metrų juostų prie melioracijos griovių bus reikalaujama tik nuo kitų metų. Be to, kitąmet ūkininkai bus raginami dalyvauti ekologinės sistemos veikloje ir tas pačias juostas, kurios jau bus privalomos, daryti platesnes, prižiūrėti, įrenginėti jose kraštovaizdžio elementus ir gauti tam skirtą paramą“, – svarsto K.Simonaitytė ir neabejoja, kad deklaruoti čia tikrai turime ką.
„Pagal preliminarius duomenis, Lietuvoje deklaruota apie 6 tūkst. ha kraštovaizdžio elementų. Vien apsaugos juostų prie paviršinių vandens telkinių dirbamoje žemėje yra kur kas daugiau. Gal tikrai ne visi suprato, ką galima deklaruoti kaip kraštovaizdžio elementus, nes pernai tų plotų didele dalimi nebuvo galima deklaruoti, todėl daug jų buvo visai nauji. Jei tikrai kraštovaizdžio elementų nėra, o nuo kitų metų jų reikės visiems, tuomet yra parama kaip paskatinimas naujų juostų, medžių ar kitų elementų įrengimui“, – pažymi K. Simonaitytė.
Iš ko buvo galima rinktis
Ministro patarėja primena ir iš ko buvo galima rinktis šiemet:
„Sąrašas, iš kurio pasiūlėme ūkininkams rinktis, gan platus. Kalbame apie linijinius ir taškinius elementus, pavyzdžiui, ežios laukų galuose, arba pavieniai medžiai, krūmai, medžių juostos, krūmų juostos, medžių grupės. Galimi ir tokie mums neįprasti elementai, kaip akmenų krūvos, skirtos mažajai biologinei įvairovei susiburti, taip pat dažnai užliejami plotai ir vandens telkiniai, apleistos sodybos.
Turbūt vienas iš pagrindinių elementų, apie kurį šiemet buvo daug kalbama, tai paviršinių vandens telkinių apsaugos juostos, užsodintos žaliąja danga. Kraštovaizdžio elementų sąrašas ir priemonės, iš kurių mes siūlėme ūkininkams rinktis, yra dalis ekologinės sistemos veiklų ariamojoje žemėje. Joje buvo du tikslai. Pirmasis – apsaugoti esamus kraštovaizdžio elementus. Ūkininkai galėjo juos deklaruoti ir gauti paramą tų kraštovaizdžio elementų apsaugai ir priežiūrai. Kitas tikslas – naujų kraštovaizdžio elementų įkūrimas, nes mūsų siekiamybė yra padidinti kraštovaizdžio elementų skaičių Lietuvoje ir, kad ūkininkai galėtų toliau dalyvauti jų priežiūroje. (Išmoka už esamų kraštovaizdžio elementų priežiūrą siekia 150 Eur/ha; už naujų žolinių elementų įkūrimą – 157 150 Eur/ha; už naujų medėjančių elementų sodinimą – 1 329 150 Eur/ha)“.
Išmoka už esamų kraštovaizdžio elementų priežiūrą siekia 150 Eur/ha.
T.Beinoras taip pat siūlo naudoti kuo daugiau šių elementų. „Pavyzdžiui, ką reiškia trumpaamžių medingų augalų juostos lauke? Tai bioįvairovė, gyvūnų namai, visų vabalų namai, gerųjų vabalų namai. Daugiamečių žolių juostos yra labai svarbios, jeigu žvelgsime į gamtosaugos pusę – sako T.Beinoras.
Kitas labai svarbus momentas – tokie elementai chemizuotuose ūkiuose ir jų priežiūra.
„Žmonės galvoja, jeigu jau padariau juostą, tai iš karto aišku, kad chemikalų reikia naudoti mažiau, ypač atsisakyti insekticidų, nes jeigu pritraukiame bites ir visokius gerus vabalus, o važiuojame su purkštuvu, nesvarbu kada – dieną ar naktį, vis tiek nepasaugosime nuo jų sklaidos į šoną, tad dalį vabalų išžudysime. Tai kam tada daryti tuos namus, jei paskui patys jiems ir pakenkiame“, – pabrėžia T. Beinoras.
Asociacijos vadovas įvardija ir tai, kas gali nepasiteisinti ir kitais metais:
„Tai taškiniai elementai, kur reikia medį ar dar kažką pažymėti. Jei smulkus ūkininkas esi, kažkiek trūksta kraštovaizdžio elementų, tai gali taškinį elementą pasirinkti, bet pagrindinį skaičių reikia susirinkti iš rimtų, tikrai duodančių naudą elementų. Tai yra vandens apsauginės juostos taršai mažinti, jei bus privalomos, vienareikšmiškai jas deklaruosime, niekur nuo to nepabėgime.“
K.Simonaitytė taip pat išskiria perspektyviausius elementus. Pavyzdžiui, įrengti naują vandens telkinį yra ir brangu, ir gana sudėtinga. Todėl ministerija planuoja orientuotis į tokius elementus, kaip įvairios juostos. Apsauginės juostos prie vandens telkinių yra itin efektyvios ir naudingos, taip pat ir medžių juostos, kurios galėtų dalinti laukus, saugoti laukų pakraščius. Tokie elementai teikia įvairias naudas – pradedant apsauga nuo dirvožemio erozijos, kuri yra labai reikšminga, nes jau ryškėja eroduojančių laukų tendencija, tad poreikis tokiems elementams yra labai didelis.
Kaimo plėtros programos indėlis į gamtos apsaugą ir ūkių atsparumą
Lietuvos Strateginiame plane iškelti tikslai, prioritetai ir poreikiai įvairiapusiškai apima visą tvarų vystymąsi. Kovoti su klimato kaita, mažinti CO2 emisijas, saugoti biologinę įvairovę bei didinti ūkių atsparumą padeda jau devintus metus teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones.
Deklaruodami pasėlius, žemdirbiai kartu galėjo teikti paraiškas gauti paramą pagal KPP 2014-2020 m. priemones „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ (veiklos sritis „Miško veisimas“) ir Strateginio plano kaimo plėtros intervencines priemones: „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, „Miško priežiūra ir apsauga“, „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“, „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“, „Parama „Natura 2000“ miškuose“, „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“.
