Žemės ūkio ministerija, siekdama palengvinti situaciją dėl gilėjančios sausros, netaikys sankcijų ir baudų ES parama pasinaudojusiems ir nuo sausros nukentėjusiems ūkiams, ketvirtadienį pranešė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
„Šiandien pasirašysiu įsakymą Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kad tose savivaldybėse, kuriose kritulių kiekis pasiekęs kritinį lygį, ūkininkai supaprastinta tvarka galės teikti prašymus, kad būtų taikomos išimtys toms kultūroms, kurios arba nesudygo, arba nunyko dėl užsitęsusios sausros“, – sakė K.Navickas.
Šiuo metu ekstremali situacija dėl sausros yra paskelbta aštuoniose savivaldybėse.
Birželio pabaigoje Europos Komisijai patvirtinus 2023 m. tiesioginių išmokų reglamentus, galimi tiesioginių išmokų avansai bus padidinti nuo 50 iki 70 proc., o kaimo plėtros plotinių ir su gyvūnais susijusių priemonių – nuo 75 proc. iki 85 proc.
ŽŪM atstovų teigimu, Lietuva pasinaudos galimybe taikyti maksimalius tiesioginių išmokų avansus pilna apimtimi, kai naują ES reglamentą bus galima taikyti Lietuvos ūkiams. Žemės ūkio ministerija taip pat kreipėsi į Europos Komisiją dėl papildomų išimčių negamybiniuose plotuose, leisti ganyti ir ruošti pašarus, taikyti kitas išimtis.
Nuo sankcijų bus atleidžiami visi ūkininkai ir paramos gavėjai, kurie apie sausros padalinius pateiks informaciją individualiai.
Vis dėlto, kelti klausimą dėl tiesioginių kompensacijų už prarastą derlių ir pašarus yra dar per anksti, spaudos konferencijos metu kalbėjo K.Navickas.
„Ir ministerijos, ir valstybės interesas yra, kad būtų draudžiamasi, kad rizikas visi valdytume. Yra labai svarbu visus dalykus matyti. Norai yra norai, bet nepaisant netobulos valdžios, reikia ir patiems ūkininkams priimti sprendimus. Vien nuo kritikos valdžiai pasėliai neapsidraudžia“, – sakė jis.
Skaičiuojama, kad šiuo metu nuo sausros padarinių apsidraudę vos 40 ūkių. Paklaustas, ar neapsidraudę ūkininkai gali tikėtis išmokų, K.Navickas buvo lakoniškas. „Per ankstyvas klausimas“, – žiniasklaidai sakė jis.
Naujienų agentūros BNS savaitės pradžioje kalbinti sausros paveiktų rajonų merai išreiškė lūkestį, kad Vyriausybė atlygins dėl sausros vietos ūkininkų patirtus nuostolius.
„Nėra buvę tokių metų, kad dėl sausros būtų tokie nuostoliai (...) Ūkininkai tą matydami pradėjo sakyti, kad reikia skelbti ekstremalią padėtį, mes atsižvelgėme į tai“, – BNS sakė Kretingos rajono meras A.Kalnius.
Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas naujienų agentūrai BNS šią savaitę sakė, kad rajone dėl sausros šiemet nebus gauta apie 40 proc. derliaus ir apie 60 proc. pašarų.
Ekstremali situacija, anot merų, irgi bus pagrindas prašyti šalies valdžios pagalbos ūkininkams.
