Svarstoma, kad ši tvarka apsunkins nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų veiklą. Kita vertus, prognozuojama, jog didesni mokesčiai išjudins šią rinką.
„Dirbame su perimtu turtu, nemažą jo dalį sudaro nebaigti projektai, perimti iš bankrutavusių NT bendrovių, tad, aišku, šie mokesčiai turės įtakos turto išlaikymo sąnaudoms“, – sakė DNB banko bendrovės „Intractus“ Nekilnojamojo turto valdymo skyriaus vadovas Giedrius Meškelė.
„Swedbank“ antrinės įmonės „Ektornet Management Lithuania“ direktorius Martynas Žibūda svarsto, kad jų strategijai naujosios taisyklės neturėtų turėti įtakos, mat bendrovė nuo pat veiklos pradžios neketino vykdyti ilgalaikių projektų.
„Nauja tvarka turėtų padėti kovoti su nesąžiningais savininkais, kurie, tarkim, neregistruoja faktinio pastatų baigtumo ir taip siekia išvengti mokesčių. Tačiau kartu pažymėtina, jog prognozuojama finansinė našta daugiausia užguls pavienius smulkius savininkus, kurie galbūt nevykdo statybų dėl įvairių asmeninių priežasčių, bendros ekonominės aplinkos ar ateities lūkesčių“, – sakė M.Žibūda.
Iš tvarkos, kurią ketina netrukus patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybė, aiškėja, kad NT plėtotojai, kurių NT investicijų sąraše yra įstrigusių projektų, turės arba objektus baigti, arba mokėti didelius mokesčius. Anksčiau maksimalus mokestis už žemę galėjo siekti 1,5 proc., o nuo kitų metų visos savivaldybės patvirtins skirtingus tarifus, jie gali svyruoti nuo 0,01 proc. iki 4 procentų.
