Veiklą sraigių ūkis „Aspersa“ pradėjo 2012 metais, tad šiemet švenčia dešimtmečio jubiliejų. Kaip 15min teigė ūkio šeimininkas E.Vaičius, vieną rytą atsikėlęs jis sau pasakė – svetimiems nebedirbsiu.
Iki tol statybos inžinieriaus specialybę turintis vyras daug metų plušo baldų pramonėje – vienoje įmonėje darbavosi gamybos direktoriumi.
„Kai apsisprendžiau viską keisti, mąsčiau, gal kurti savą baldų įmonę, bet apie tai viską žinojau. O apie sraiges – nieko. Kadangi turėjome 4 ha smėlėtos žemės, ėmėme svarstyti, ką iš jos galime išspausti. Karvių ir kiaulių neauginsi, taip atsirado sraigės. Lenkijoje buvo daug ūkių tuo metu. Rizikavome: gal išeis, o gal neišeis pragyventi. Dabar tai baldų įmonę kurčiau, bet neuždarysi ūkio – būtų gaila įdirbio“, – apie lemtingą pokytį gyvenime prakalbo E.Vaičius.
Anot jo, XIII a. sraiges žmonės pradėjo valgyti iš bado. Tai buvo tik vargdienių maistas, kaip ir tos pačios austrės. Diduomenė jų neragavo iki pat XIX a. pab., kuomet vienas prancūzas, tavernos savininkas, nesumąstė sraigių paruošti kitaip nei buvo įprasta – iki tol moliuskus sūdydavo.
Vynuoginės sraigės į Lietuvą atkeliavo tik apie XVII a. Į dvarus jos buvo atvežtos kaip parkų puošmena.
„Eina ponia su skėčiu, šalia keliauja sraigė. Per valandą ji gali nukeliauti, jei geros sąlygos, apie 5 metrus“, – įdomią informaciją vaizdingai perteikė pašnekovas.
Ūkyje užaugintos – dvigubai brangesnės
Paklaustas, ar visos sraigės yra valgomos ir ar galima patiems jų gamtoje prisirinkti ir pasigaminti, E.Vaičius atsakė teigiamai. Svarbiausia, rinkti ne kokiame šiukšlyne. Sraigės, kaip ir grybai, pasak jo, mėgsta viską iš aplinkos priimti, tad jei ji užteršta...
Lietuva, Baltarusija, Ukraina, Čekija, Vengrija, Lenkija, Latvija – regionas, kuriame dar liko sraigių, jos renkamos ir surenkama maistui, pasak pašnekovo, 98 proc. Vynuoginių sraigių Europos ūkiuose niekas neaugina. Kam auginti, jei laisvėje Rytų Europoje yra?
E.Vaičius palygino, kad vynuoginė sraigė gamtoje užauga per 3-4 metus, ūkyje auganti sraigė – per 4-5 mėnesius. Todėl skiriasi ir jų mėsa. Vynuoginių – kietesnė, primena, kaip tikina sraigių žinovas, trintuką, o ūkyje užaugusios sraigės mėsa yra jaunesnė, tad minkštesnė. Suprantama, tai atsiliepia ir kainai – ūkiuose augintų sraigių masinei gamybai nelabai kas parduoda.