„Žmonių, auginančių vištas, skaičius auga dramatiškai“, – sakė „Svenska Lanthönsklubben“ organizacijos atstovas Janas-Olofas Mathiassonas.
Šviežių kiaušinių nori ne tik kaimiškose vietovėse gyvenantys švedai, bet ir Švedijos miestų gyventojai.
„Daug žmonių kreipiasi, prašydami leisti auginti vištas mieste. Šeimos su vaikais nori nueiti į savo mažą vištidę, paimti kiaušinį ar du ir taip parodyti savo vaikams, kaip atsiranda maistas ant pietų stalo“, – sakė jis.
Švedai vištas laiko tiesiog savo darželiuose. J.Mathiassono teigimu, tai atspindi žmonių norą vartoti kuo daugiau ekologiškų produktų.
Augantis vištų poreikis turi ir neigiamą efektą – smarkiai auga jų kaina.
„Žmonės sumokės bet kiek, kad tik uždėtų rankas ant perimo kiaušinio. Švedija dar niekada nematė tokių fantastinių skaičių“, – sakė vyras.
Tiesa, vištas auginti panorusiems švedams tenka susidurti dar ir su kitais sunkumais – kaimynais. Tie, kad nori auginti vištas, turi gauti savivaldybės leidimą, be to, jeigu kaimynas nemėgsta vištų ar gaidžių, vargu, ar galima bus greta jo auginti šiuos paukščius.
J. Mathiassionas yra sunerimęs, kad vištas perkančios šeimos pernelyg jomis nesirūpina.
„Kyla impulsyvaus pirkimo rizika. Žmonės perka vištas vasarą, neturi kur jų laikyti žiemą ir todėl turi jų atsikratyti“, – sakė jis.