Sūrių Europai lengvai neatiduoda
Griciūnų kaime Širvintų rajone ūkininkaujanti Dalia Ėmužytė, ko gero, – vienas garsiausių vardų tarp ekologiškos produkcijos gamintojų. Pirma ožka jos ūkyje pradėjo bėginėti dar prieš 18 metų. Ponia Dalia juokdamasi atsimena: „Pirmus dešimt metų reikėjo visus įtikinėti, kad ožka – irgi gyvulys ir duoda naudingą produktą. Visi apie tai išgirdę tik raitydavo pirštus prie smilkinio.“
Šiandien ūkininkės ekologiškai gaminami sūriai garsėja visoje šalyje. Dalis jų iškeliauja į kitas Europos Sąjungos valstybes. „Kiek procentų – nežinau, nedaug. Nors nuolat prašoma sūrių parduoti daugiau, bet toks mano sprendimas. Jeigu viską parduosiu į užsienį, Lietuvos rinka liks plika basa. Be manęs ožkas panašiai augina tik keli žmonės“, – sako ponia Dalia.
Į kaimą atvedė maksimalizmas
Meilę gamtai ūkininkė sako paveldėjusi, nors pati gimė ir augo Vilniuje. Studijų metais ji tapo aplinkosaugininkų būrelio pirmininke, bet vos progai pasitaikius išvažiavo gyventi kaimą – ūkininkauti pagal savo „žalią“ filosofiją. „Suveikė jaunatviškas maksimalizmas“, – šypsosi.
Apsiprasti atokiau nuo miesto sunku nebuvo: „Augau su močiutės pasakojimais, kaip ji ūkininkavo. Augino ožkas, karves. Gamino sūrius, už kuriuos padėkos raštus siųsdavo pats Prezidentas Antanas Smetona.“
Ožkos – gurmanės
Apie ožkos pieno naudingąsias savybes D. Ėmužytė gali pasakoti ilgai: „Dar nuo Hipokrato laikų ožkos pienas buvo vadinamas gydomuoju eleksyru. Visa esmė – ožkos racionas. Ji tikra gurmanė. Jai reikia visko paragauti – ir vaistingų, ir nuodingų augalų, sušlamšti ir rožytės lapelį, ir kokį spygliuką. Ožkos racione priskaičiuojama apie 200 augalų rūšių. Karvutei užtenka 40 rūšių“,– sako pašnekovė ir priduria, kad ožkos pienas nėra stebuklingas pats savaime – labai svarbu, ką gyvulys valgo: „Jeigu ožka gyvena mieste, nereikia tikėtis, kad jos pienas bus vertingas. Bet jeigu ji ganosi aplinkoje, panašioje į laukinę gamtą, pienas jau bus kitoks.“
Apie ožkos pieno naudą Lietuvoje taip pat žinoma nuo seno. „Nors esame įpratę manyti, kad tie, kas neįperka karvės, perka ožką, Lietuvoje ožkas laikydavo visuose dvaruose. Žinojo – jų pienas labai gerai kūdikiams ir seneliams. Skaičiuojama, kad prieš karą Lietuvoje buvo 30 tūkst. ožkų, šiandien auginama apie 10 tūkst.“, – pasakoja pašnekovė.
„Iš bėdos“ atsirandantys receptai
D. Ėmužytės ūkyje gaminama apie 60 rūšių įvairių sūrių. „Jie tinka ir su salotomis, ir su medumi. Yra desertinių, su pelėsiais, su kanapėmis. Gaminu ir retai kur sutinkamą, labai lietuvišką saldaus pieno sūrį“, – pasakoja ūkininkė. Dalis šių sūrių įteisinti kaip paveldas. Ūkininkė atskleidžia, kad pirmieji sūrių receptai – močiutės palikimas. Sūrius mokė gaminti ir mama. Vėliau atsirado individualus požiūris ir stilius.
Greta senų receptų yra ir naujų – pačios ūkininkės išradimų. Originaliausi atsiranda, kaip sako ji pati – „iš bėdos“: „Pavyzdžiui, populiarus rūkytas ožkos sūris „Vegetarų lašinys“ – taip jį praminė pirkėjai. Jis atsirado, nes verdant varškę ji prisvilo, teko dėti prieskonių ir rūkyti. Taip atsirado nauja rūšis“, – pasakoja pašnekovė.
Planuose – krautuvėlė
Dalios Ėmužytės sūrių įsigyti galima atvykus tiesiai pas ją į ūkį. Ar toks būdas nėra per daug sudėtingas? „Tikrai ne, žmonės atvažiuoja atsiimti užsakymų ir iš Vilniaus, ir iš Kauno, ir iš Klaipėdos. Net užsienio rinkų per daug ieškoti nereikia – viskas čia pat. Užsieniečiai patys atvyksta paragauti autentiškų sūrių. Savo produkciją turgeliuose pasiima mažos parduotuvės, restoranėliai. Kai kuriems aš atvežu pati. Jeigu man pakeliui“, – nuotaikingai pasakoja ūkininkė.
Nors prekyba gerai vyksta ir dabar, ponia Dalia prisipažįsta pasvajojanti apie savo sūrių krautuvėlę. Šypsodamasi prisipažįsta – tiki, kad šią svajonę galės įgyvendinti prasidėjus naujajam paramos Lietuvos kaimo plėtrai laikotarpiui.
Daugiau informacijos apie priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Ekologinis ūkininkavimas” tęstinius įsipareigojimus galima rasti Nacionalinės mokėjimo agentūros svetainėje.
Sužinok naujienas apie paramą pirmas – prisijunk prie NMA „Facebook“ paskyros!
