Pašnekovas tikina, kad prie visuomenės sąmoningumo stiprinimo daug prisideda paprasta ekologijos idėja – natūralaus, švaraus produkto pateikimas rinkai. Ilgėliau vartojant ekologišką produkciją, pajaučiama ir didesnė nauda organizmui – geresnė savijauta, mažiau pasireiškia įvairios alergijos ar net yra mažiau sergama. Negalima nepaminėti ir didžiųjų prekybos centrų, kurie palengvina apsipirkimo įpročius – pirkėjas viską gali rasti vienoje vietoje ir jam nereikia ekologiškos produkcijos ieškoti skirtingose prekybos vietose.
Tai ką rinktis: įprastą ar ekologišką?
Turbūt retas pirkėjas kada pagalvoja, kad ekologinio pieno išgavimas skiriasi nuo įprasto pieno išgavimo. Pavyzdžiui, ekologiniai ūkiai nenaudoja sintetinių cheminių medžiagų, kurios būna taikomos kovojant su piktžolėmis, skatinant gyvulių augimą ir pan. Ekologiniai ūkiai yra atsakingi už gyvūnų gerovę, todėl jų nešeria genetiškai modifikuotais pašarais. Pasėliai yra auginami natūraliai, tręšiant tik gamtinėmis trąšomis, kurios nekenkia žmogaus ir gyvūno organizmams. „Paprastai tariant, ekologinis pienas išgaunamas švariai, be jokių cheminių priemaišų, skirtingai nei įprastas pienas“, – teigia M.Žutautas.
Savo gamyboje mes esame pasirinkę naudoti 100 proc. ekologinę žaliavą, kas reiškia, kad produkte neturime jokių ingredientų, kurie turėtų cheminių priemaišų.
Kooperatyvo vadovas taip pat patikina, kad gamyboje ekologinis produktas turi atitikti visus ekologijos reikalavimus, kuriuose griežtai yra tikrinamos naudojamos žaliavos. „Savo gamyboje mes esame pasirinkę naudoti 100 proc. ekologinę žaliavą, kas reiškia, kad produkte neturime jokių ingredientų, kurie turėtų cheminių priemaišų. Gaminant įprastą pieno produktą gali leisti naudoti sintetines chemines medžiagas leidžiančias prailginti galiojimo datą, pagerinti kvapą, skonį ar spalvą pagal kliento poreikius. Tad skirtumas ir yra toks, ekologinis produktas yra be sintetinių cheminių medžiagų priemaišų“, – skirtumus tarp ekologiško ir įprasto pieno produkto vardija pašnekovas.
Lentynose – rankų darbo produkcija
„Eko Žemaitijos“ produkcijos kelias prasideda ekologiniuose ūkiuose, iš kurių yra gaunama pagrindinė žaliava – ekologinis pienas. Pienas kasdien yra surenkamas ir pristatomas į mažą cechą, kuriame nėra linijinės gamybos, tad viskas daroma keturių moterų rankomis. „Drąsiai galime teigti, kad mūsų produkcija – rankų darbo, išlaikanti žemaitišką autentiškumą“, – tvirtina M.Žutautas. –
Kooperatyvo pagaminta produkcija http://ekozemaitija.lt/ekologiski-pieno-produktai/ pristatoma į prekybos centro „Maxima“ parduotuves, kuriose yra ,,Lietuviško ūkio kokybės“ stendai, į ,,Kubo“ tinklą. Taip pat restoranams, kurie vertina natūralius produktus savo virtuvėje. Pašnekovas džiaugiasi ir dėl bendradarbiavimo su darželiais, kurie vaikus maitina ekologiška produkcija ir taip mažuosius pratina prie sveikos mitybos. Yra ir mobili prekyba, kurioje lankosi ne tik nauji, bet ir ne vienerius metus „Eko Žemaitijos“ produkcijai ištikimi klientai.
„Kiekvienas pirkėjas ir kiekvienas parduotas produktas mums suteikia džiaugsmo, nes matome, kad norinčių maitintis sveikiau ir labiau prisižiūrinčių savo mitybos racioną vis daugėja, nepaisant to, kad ekologinė produkcija yra brangesnė ir tikrai ne kiekvienas gali sau leisti ją įsigyti. Todėl dėl savo pirkėjų mes stengiamės būti labiau prieinami daugumai, stengiamės plėsti savo produkcijos prekybos vietas, kurti ateities planus ir nenuleisti rankų dėl ekologiškų ūkių gyvavimo“, – sako „Eko Žemaitijos“ vadovas pridurdamas, kad ekologiško produkto kainą iškelia žaliava. Ekologiniai ūkiai ne tik sunkiau augina produktą, turi pirkti brangesnius pašarus galvijams, bet ir moka didelius sertifikavimo mokesčius. Tad viską susumavus, gaunama didesnė savikaina, ko pasekoje ir perdirbtas produktas tampa brangesnis.
Kiekvienas pirkėjas ir kiekvienas parduotas produktas mums suteikia džiaugsmo, nes matome, kad norinčių maitintis sveikiau ir labiau prisižiūrinčių savo mitybos racioną vis daugėja.
„Šiuo metu sertifikuotų produktų rinka išgyvena tikrai nelengvą laikotarpį, kai ekologiniai ūkiai užsidarinėja negalėdami daugiau savęs išlaikyti dėl mažų išmokų iš valstybės ir žaliavos neatsiperkamumo. Ir jei situacija nesikeis, ekologinių ūkių turėsime vis mažiau, liks tik keli didžiausi, kurie visos Lietuvos neišlaikys, todėl turėsime tik dar brangesnį ekologinį produktą. Tad labai svarbu, kad ekologišką produkciją pamiltų ne tik pirkėjai, bet ir būtų užtikrintas tinkamas valstybės finansavimas ir rėmimas šios produkcijos gyvavimui“, – teigia kooperatyvo „Eko Žemaitija“ vadovas M.Žutautas.
Viešinimo projekto rėmėjas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
