Prieš 15 metų ekologinį ūkį Ukmergės rajone įkūrusi G.Sakalauskienė šiandien produktus tiekia 4 vaikų darželiams. Du iš jų, veikiantys Ukmergėje, vieni iš pirmųjų šalyje, prieš kelerius metus maistą vaikams ryžęsi gaminti tik iš ekologiškų produktų. Nuo tada vaikų darželius pasiekia skanūs ir sveikatai palankūs „Genutės uogainės“ produktai: sezoninės daržovės, vaisiai, uogos, sultys, burokėliai, rauginti agurkėliai, kopūstai ir t.t.
Ekologijos nauda — ir sveikatai, ir gamtai
„Labai palaikau ekologiją, — sakė ji, — ir galvoju, kad jeigu mes norime kažką šioje srityje pasiekti, reikia pradėti nuo vaikų.“
Anot pašnekovės, jau nuo mažų dienų kiekvienas turėtų būti mokomas, kaip svarbu maitintis sveikai, rinktis kokybiškus vietinius produktus. Beje, ūkininkė atkreipė dėmesį, kad ekologiškai besimaitinantys vaikai auga sveikesni, rečiau serga.
„Vienas Vilniaus darželis, kuriam irgi tiekiu produktus, ekologiškai pradėjo maitintis prieš kelis mėnesius, bet jau dabar pastebi, kad vaikų lankomumas ženkliai pagerėjo, sumažėjo sergamumas peršalimo ligomis“, — pavyzdį pateikė ji.
15min kalbinta ūkininkė gauna kompensacines išmokas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“.
Remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2020 m. iš viso pagal 2014-2020 m. KPP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ deklaruotas plotas sudarė 188486,34 ha. Nuo 2015 m. šalies ūkininkams išmokėta paramos suma siekia apie 187 mln. eurų.
Mitybą pagal kokybės sistemas pagamintais produktais skatina ŽŪM
Mitybą ekologiškais ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintais maisto produktais vaikų darželiuose idėją remia ŽŪM, kuri kviečia ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas ir 2021-aisiais maitinti vaikučius pagal šias kokybės sistemas pagamintais maisto produktais.
Šiam tikslui kitąmet skirta 1 008 tūkst. eurų. Paraiškos finansinei paramai gauti renkamos nuo š. m. lapkričio 3 d. iki gruodžio 31 d. Paramos laikotarpis yra nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., t. y. visus ateinančius metus, o tai ypač aktualu darželiams, kurie, skirtingai nei mokyklos, vaikus maitina visus kalendorinius metus.
Darželiai, norintys vaikučius maitinti pagal kokybės sistemas, kol kas susiduria su sunkumais įsigyjant ekologiškų ar nacionalinės kokybės maisto produktų — vis dar trūksta tiekėjų, o siūlomų maisto produktų asortimentas gana ribotas. Ministerija, atsižvelgdama į paramos sistemoje dalyvaujančių bei norinčių dalyvauti vaikų darželių pageidavimus, patobulino paramos taisykles. Dabar vaikų darželiai turės dvi pasirinkimo galimybes: galės įsigyti ne mažiau kaip 50 proc. pagal kokybės sistemas pagamintų produktų viso vaikų maitinimui skirto maisto kiekio ir gauti vienam vaikui per mėnesį 17 eurų paramą arba, kaip ir anksčiau, galės įsigyti ne mažiau kaip 60 proc. pagal kokybės sistemas pagamintų produktų viso vaikų maitinimui skirto maisto kiekio ir gauti vienam vaikui per mėnesį 20 eurų.
Numatyta galimybė, esant didesniam paraiškų skaičiui, skirti daugiau valstybės biudžeto lėšų.
Vaikai turės būti maitinami sveikatai palankiais produktais iš visų 10 grupių: mėsos ir jos produktų; pieno ir jo produktų; kiaušinių; grūdų produktų; duonos bei pyrago gaminių; aliejaus ir riebalų; vaisių ir jų produktų; daržovių ir jų produktų; uogų ir jų produktų; kitų (medaus ir kt.) maisto produktų. Nuo šiol kiekvienos minėtosios grupės privalomas pagal kokybės sistemas pagamintų produktų kiekis sumažintas iki 15 proc. (anksčiau buvo 20 proc.)
Pakeitus paramos taisykles, mokslo metų pradžioje leidžiama tikslinti paraiškoje nurodytą vaikų skaičių, iš naujo priimant sprendimą didinti ir apskaičiuotą maksimalią paramos sumą.
Be to, numatyta galimybė, esant didesniam paraiškų skaičiui, skirti daugiau valstybės biudžeto lėšų, nei suplanuota tiems metams.
Prioritetas — ekologiškais produktais vaikus maitinantys darželiai
Verta žinoti, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), reitinguodama paramos paraiškas, pirmenybę teiks tiems darželiams, kurie vaikus maitins tik ekologiškais produktais. Toliau eilėje rikiuosis vaikų ugdymo įstaigos, kurios nurodys didžiausią numatomų įsigyti pagal kokybės sistemas pagamintų produktų procentinę dalį.
Pirkti vietinį maistą svarbu tiek šalies ekonomikai, tiek bendruomeniškumo jausmo ugdymui. ŽŪM siekia, kad vaikai valgytų vietoje užaugintą ir pagamintą maistą, todėl vienas iš pareiškėjų atrankos kriterijų yra maisto tiekimo trumposios grandinės, t. y. tarp vartotojo ir augintojo gali būti ne daugiau kaip vienas tarpininkas.
Reitinguojant paraiškas, pirmenybė teikiama produktams, užaugintiems ar pagamintiems pareiškėjo savivaldybėje arba kaimyninėse savivaldybėse. Savivaldybės, vykdančios viešuosius maisto pirkimus ir perkančios vietinius produktus, žino, kad jos ne tik investuoja į vaikų ateitį ir sveikatą, bet ir palaiko regionų gyvybingumą, kaimą ir žemdirbius.