Dėl naujos 27 ES šalių priimtos politikos dabar bus deramasi su Europos Parlamentu, kuris šią savaitę balsuos dėl savo paties pasiūlymų.
„Po ilgų diskusijų pasiekėme lemiamą susitarimą“, – po dviejų dienų derybų Liuksemburge pažymėjo Vokietijos žemės ūkio ministrė Julia Klockner.
Pasak ministrės, nusistovėjo „gera pusiausvyra“ siekiant „ekologiškesnės, teisingesnės ir paprastesnės“ bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP).
Dabar ES valstybės narės ir Europos Parlamento nariai iki kitų metų turės kartu nuspręsti dėl taisyklių, kurios bus taikomos nuo 2023 metų sausio mėnesio.
ES žemės ūkio komisaras Januszas Wojciechowskis teigė, kad susitarimas taps „geru atspirties tašku“ šioms deryboms, rodantis, kad galima pasiekti „gerą kompromisą“.
BŽŪP, kuriai per septynerius metus numatytas maždaug 387 mlrd. eurų biudžetas, sudaro didžiausią ES išlaidų dalį.
Pagal susitarimą, visi ūkininkai turės laikytis griežtesnių aplinkosaugos taisyklių, jei norės pasinaudoti finansine pagalba.
Mažiems ūkiams bus taikomi paprasti patikrinimai, „kurie sumažins administracinę naštą ir kartu garantuos jų indėlį siekiant aplinkos ir klimato tikslų“.
Taip pat bus privalomi vadinamieji ekologiniai režimai – paskatų ūkininkams taikyti griežtesnius aplinkos standartus sistema.
Kiekviena valstybė narė turės jiems skirti mažiausiai 20 proc. ES tiesioginių išmokų, numatant, kad ūkiai gautų papildomų lėšų, jei viršys pagrindines klimato ir aplinkos normas.
Šis klausimas kėlė daug ginčų, nes daugelis Rytų Europos šalių nerimauja galinčios prarasti europines lėšas, jei nepakankamas ūkininkų skaičius dalyvaus aplinkosaugos programose.
„Vos prieš kelias valandas dar buvo labai skirtingų nuomonių“, – pažymėjo J.Wojciechowski ir pridūrė, kad susitarimas yra naudingas ūkininkams, kuriems reikia aiškumo, kad galėtų iš anksto planuoti savo veiksmus.
