Lietuvos ministras Kęstutis Navickas sako, kad atsižvelgiant į Europos Komisijos (EK) pasiūlymą ministrai sieks kompromiso.
„Kvotų klausimas, ar bus Baltijos silkės ant Kalėdų stalo. Taip formuluočiau klausimą“, – BNS sakė ministras.
„Mes siekiame, kad nebūtų išplečiamas tarptautinės žvejybos organizacijos išvadų interpretavimas, kad būtų taikoma, kaip kiekvienais metais, ir čia pagrindinis klausimas. Pagal tą siūlymą, kokį dabar turime, šprotų kvotą mažina 23 proc., tai mūsų žvejai sako, kad jiems ekonominio motyvo išplaukti į jūrą jau nebebus“, – kalbėjo K. Navickas.
Lietuva laikysis pozicijos, kad turi būti nustatytos tikslinės centrinės Baltijos jūros dalies strimelių žvejybos galimybės, jų kvotą mažinant apie 50 proc., tuo metu šprotų žvejybos – 4-14 procentų.
EK siūlo kitąmet mažinti šprotų žvejybos Baltijos jūroje kvotas 23 proc. iki 8,6 tūkst. tonų, o strimelių – 59 proc. iki 833 tonų.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, pirmą kartą nuo įstojimo į ES Komisija siūlo drausti tikslinę verslinę centrinės jūros dalies strimelių žvejybą ir nustatyti kvotą tik jų priegaudai, sugaunamai kitų rūšių žvejybos metu.
Be to, pabrėžiama, kad ES ribojant žvejybą Rusija savo vandenyse Baltijos jūroje ją tęs, tikėtina, didesne apimtimi žvejodama tuos pačius išteklius. Anot ministerijos, tokia situacija stebima nuo 2019 metų, kai uždraudus tikslinę rytinių menkių žvejybą Rusija tęsė žvejybą ir didino žvejybos kvotas.
Rugsėjo pabaigoje dėl kvotų mažinimo Palangoje piketavo kelios dešimtys žvejų. Tuo metu eurokomisaras Virginijus Sinkevičius teigė, kad žvejybos kvotas būtina mažinti prastėjant jūros ekologinei būklei.
K. Navickas ministrų taryboje taip pat žada kelti klausimą dėl ekologinio ūkininkavimo. Anot ministro, norima aptarti ne tik finansines priemones, bet ir lankstumą kontroliuojant. Be to, siekiama, kad EK pateiktų bendrą požiūrį apie ekologinį ūkininkavimą Bendrijoje.
„Kelsiu tą klausimą, daug šalių mus palaiko. Kai kalbama apie padėtį rinkose, kad ekologinio ūkininkavimo apžvalga taip pat būtų įtraukta, nes dabar kiekviena šalis palikta atskirai rankiotis informaciją ir norėtųsi bendro vaizdo“, – sakė K. Navickas.
„Kitas dalykas, kad mes norėtume ir bendro Komisijos požiūrio ne tik dėl finansinių priemonių, bet yra pasikeitęs kontrolės reglamentas, apie jį pasikalbėti ir reikia lankstumo taikant priemones“, – sakė jis.
