„Šiandienos susitarimu pradėsime faktinį perėjimą prie ekologiškesnės ir teisingesnės bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP)“, – tviteryje paskelbė Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas.
„Jis nėra tobulas, tačiau tai vis tiek yra didelis žingsnis teisinga linkme“, – pridūrė F.Timmermansas.
Susitarimas pasiektas po kelių nepavykusių derybų ratų, žlugusių daugiausia dėl su aplinkosauga susijusių klausimų.
Pirmadienį susitarimą turėtų pasirašyti ES žemės ūkio ministrai.
Reformai bus skiriamos didelės sumos. 2021–2027 metų ES biudžete BŽŪP finansuoti numatyti 387 mlrd. eurų – trečdalis viso biudžeto. Iš šios sumos 270 mlrd. eurų numatyta tiesioginei paramai Europos ūkininkams.
Dvidešimt septynios ES valstybės narės spalį išreiškė pritarimą BŽŪP reformai, tačiau dėl konkrečių pokyčio turėjo būti susitarta su europarlamentarais.
„Siekėme pusiausvyros tarp žemės ūkių ekonominės plėtros ir būtinosios aplinkos bei klimato apsaugos“, – pažymėjo Europos Parlamento derybininkė Anne Sander iš centro dešiniosios Europos liaudies partijos (EPP) frakcijos, viena pagrindinių derybų dalyvių.
„Kai kurie žmonės kartais pamiršta, kad be ūkių indėlio nebus ir tvarios aplinkos bei klimato“, – teigė ji.
Susitarimą atitolino nesutarimai dėl įvairių probleminių klausimų, ypač nesutarimai dėl specialių priemokų ūkininkams, kurie taiko aplinkos požiūriu palankesnę praktiką.
Iš pradžių Europos Parlamento nariai reikalavo, kad 30 proc. tiesioginės paramos atitektų ūkininkams, dalyvaujantiems griežtai apibrėžtose programose, tausojančiose aplinką, tuo tarpu valstybės narės siūlė 20 proc. ribą.
Galiausiai susitarta, kad bus skiriama vidutiniškai 25 proc. metinių išmokų per septynerių metų BŽŪP laikotarpį, suteikiant galimybę palaipsniui įvesti naują sistemą.
Europarlamentarai ir valstybių narių derybininkai taip pat susitarė dėl bausmių ūkininkams, kurie nepaisys darbininkų teisių, numatydami, kad pažeidimų atveju išmokos galėtų būti sumažintos.
Vienas iš daugiausiai diskusijų sukėlusių klausimų buvo biologinės įvairovės reikalavimas, aplinkosaugininkams nirštant, kad ūkininkams nenumatyti griežtesni įpareigojimai.
Nevyriausybinė organizacija „Pasaulio gamtos fondas“ (World Wildlife Fund, WWF) pareiškė, kad Europos Parlamento iš pradžių parodytas ryžtas „tebuvo vien miražas“.
Susitarimas „visiškai patenkina“ bloko nares, kuriose vykdoma intensyvi žemės ūkio veikla, pridūrė organizacija.
