Lenkijos vyriausiasis veterinarijos pareigūnas Pawelas Niemczukas patvirtino, kad buvo eksportuota 2,7 tonos tokios jautienos, o Europos Komisija pranešė, kad mėsa buvo atsekta iki 13 valstybių narių, kurios jau pradėjo ją konfiskuoti ir naikinti.
Jau skelbta, kad mėsos iš Lenkijos aptikta ir dviejose Lietuvos įmonėje – „Krekenavos agrofirma“ ir „Bitfood Lietuva“.
Šis atvejis priminė apie skandalą, kuris kilo 2013 metais paaiškėjus, kad arkliena buvo žymima netinkamomis etiketėmis ir visoje Europoje parduodama kaip kitų rūšių mėsa.
Europos Komisijos atstovė spaudai Anca Paduraru pareiškė, kad Briuselis į Lenkiją nusiųs grupę inspektorių, kurie patikrins padėtį vietoje.
Prancūzijos institucijos pranešė, jog į šalį iš minėtos skerdyklos, kuri jau buvo uždaryta, buvo įvežti 795 kilogramai jautienos.
Žemės ūkio ministras Didier Guillaume pareiškė, kad „150 kilogramų jau surinkta“ ir šiuo metu stengiamasi konfiskuoti likusį kiekį.
Jo teigimu, jautieną iš skandalo epicentre atsidūrusios skerdyklos Kalinavo miestelyje, esančiame už maždaug 100 kilometrų į šiaurės rytus nuo sostinės Varšuvos, importavo devynios Prancūzijos bendrovės.
Luošos ar sergančios?
Portugalijos institucijos pranešė sunaikinusios 99 kilogramus įtartinos lenkiškos jautienos, o Rumunija pranešė, jog „saugos sumetimais“ sunaikino 1,432 tūkst. kilogramų.
Europos Komisijos duomenimis, jautiena taip pat buvo eksportuota į Lietuvą, Latviją, Estiją, Čekiją, Suomiją, Vokietiją, Vengriją, Slovakiją, Ispaniją ir Švediją.
Pasak P. Niemczuko, dar 7 tonos buvo parduotos maždaug dvidešimčiai Lenkijos parduotuvių, tačiau jis patikino, jog tyrimai parodė, kad mėsa nekelia pavojaus žmonių sveikatai.
Nepaisant jo patikinimų, skandalas sudavė skaudų smūgį Lenkijos jautienos gamintojams, o nuo šeštadienio, kai vienas televizijos kanalas parodė slapta padarytą vaizdo įrašą apie skerdimą, jautienos kainos krito maždaug 7 procentais.
„Visi Lenkijos [jautienos] rinkos segmentai yra susirūpinę“, – naujienų agentūrai AFP penktadienį pareiškė Lenkijos mėsos gamintojų asociacijos PZPBM vadovas Jerzy Wierzbicki.
Jis tvirtino, kad karvės, parodytos komercinio naujienų televizijos kanalo TVN24 reportaže, buvo luošos, o ne sergančios.
„Tai buvo luošos karvės ... tokie galvijai neturėtų būti vežami į skerdyklą, o veikiau turi būti užmigdomi ūkyje ir tai turi atlikti atitinkamą kvalifikaciją turintis asmuo“, – pažymėjo J. Wierzbicki.
„Pavienis atvejis“
„Tai pavienis atvejis, susijęs su viena bendrove, ir nerimauti nėra pagrindo“, – pareiškė jis, tačiau pripažino, jog skandalas gali skaudžiai atsiliepti Lenkijos jautienos gamintojams, kurie yra priklausomi nuo eksporto.
Lenkija yra viena didžiausių Europos Sąjungoje kiaulienos tiekėjų. Tačiau šalis pernai taip pat pagamino apie 415 tūkst. tonų jautienos ir beveik 90 proc. šio kiekio buvo eksportuota, pareiškė J. Wierzbicki.
Lenkijos naujienų televizijai TVN24 paskelbus vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip skerdyklos darbuotojai grindimis velka aiškiai nesveikas arba luošas karves ir vėliau jas skerdžia, prokurorai pradėjo baudžiamąjį tyrimą.
Televizijos kanalo reportaže buvo papasakota, kad tarpininkai pigiai supirkdavo luošus arba nesveikus galvijus. Skerdykloje slapta įsidarbinęs žurnalistas slapta kamera užfiksavo, kaip skerdykloje naktį, kai galima nelaukti veterinarijos inspektorių, skerdžiami galvijai.
Europos Komisija skandalo epicentre atsidūrusios mėsos kokybės nekomentavo, tačiau paskelbė pranešimą, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl elgesio su nesveikais gyvūnais, kurie, jos tvirtinimu, neturėtų būti laikomi tinkamais vartoti žmonių maistui.
„Negalinčių eiti gyvūnų vilkimas, kaip apibūdinta [Lenkijos televizijos reportaže], yra draudžiamas pagal Europos Sąjungos įstatymus, kuriais reglamentuojama gyvūnų apsauga skerdyklose“, – pareiškė Komisija.
